Šiame straipsnyje pateikiami konkretūs patarimai: kur pirmiausia kreiptis, kur ieškoti darbo ir būsto, kokios paslaugos pravers kasdieniniams poreikiams tenkinti ir kaip nesusipainioti naujos informacijos sraute per pirmąsias savaites po persikėlimo.
Pirmosiomis dienomis po persikėlimo verta sutelkti dėmesį į keletą pagrindinių užduočių: leidimo gyventi išdavimą ar pratęsimą (jei reikia), gyvenamosios vietos registraciją, banko sąskaitos atidarymą ir vietinio telefono numerio įregistravimą. Šie žingsniai atveria kelią praktiškai į visas kitas paslaugas – nuo sveikatos draudimo iki būsto nuomos savo vardu.
Ne mažiau svarbu iš anksto išsiaiškinti, koks statusas suteikia teisę gyventi Lietuvoje – ES pilietybė, leidimas gyventi, darbo viza – nes nuo to priklauso privalomų procedūrų sąrašas ir terminai, per kuriuos jas reikia atlikti.
Svarbiausia procedūra bet kuriam naujam gyventojui – gyvenamosios vietos deklaravimas (deklaruoti gyvenamąją vietą). Trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi, tai gali padaryti dviem būdais: tiesiogiai vietos seniūnijoje arba savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą, arba kartu su prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimu per Migracijos departamentą. Pagal įstatymą gyvenamąją vietą reikia deklaruoti per vieną mėnesį nuo persikėlimo arba adreso pasikeitimo.
Deklaravimas – tai ne formalumas, o būtina sąlyga norint gauti valstybės paslaugas: be jo sunku įforminti sveikatos draudimą, užrašyti vaiką į darželį ar mokyklą, o kai kuriais atvejais – netgi išlaikyti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo egzaminą.
Noras išspręsti visus klausimus jau per pirmąją savaitę yra suprantamas, tačiau praktikoje tai dažnai duoda priešingą rezultatą: eilės valstybinėse įstaigose, prioritetų painiava ir bendras nuovargis dėl biurokratijos. Protingiau užduotis paskirstyti pagal savaites, pradedant nuo tų, kurios atveria kelią kitoms – gyvenamosios vietos registracija, banko sąskaita, sveikatos draudimas.
Patogi veiksmų seka atrodo taip: pirmosiomis dienomis – laikinas būstas ir gyvenamosios vietos registracija, tada – banko sąskaita ir SIM kortelė, toliau – sveikatos draudimo įforminimas ir šeimos gydytojo paieška, o tik po to – aktyvi nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo paieška, jei darbo nebuvo rasta iš anksto. Toks žingsnis po žingsnio metodas sumažina streso lygį ir neleidžia praleisti tikrai skubių formalumų.
Lietuvos valstybinė užimtumo tarnyba („Užimtumo tarnyba“) – oficialus darbo skelbimų portalas, kuriame galima ieškoti pasiūlymų pagal profesiją, įmonę, regioną ir kitus kriterijus. Be pačių darbo pasiūlymų, Užimtumo tarnyba teikia konsultacijas profesinio perkvalifikavimo, užsienio kvalifikacijos pripažinimo ir bedarbio statuso įforminimo klausimais tiems, kurie turi teisę į tai.
„EURES“ portalas pirmiausia skirtas Europos Sąjungos piliečiams ir žmonėms, kurie persikelia į Lietuvą būtent dėl darbo. „EURES“ ne tik padeda ieškoti darbo vietų, bet ir teikia konsultacijas susijusiais klausimais – dėl būsto, socialinės apsaugos, mokesčių, vaikų mokyklų ir sveikatos priežiūros, todėl jis ypač naudingas būtent persikėlimo planavimo etape.
Be valstybinių išteklių, Lietuvoje aktyviai naudojamos komercinės darbo paieškos platformos – CVbankas.lt, CV-Online.lt ir CVMarket.lt. Šios svetainės surenka tūkstančius aktualių darbo pasiūlymų iš Lietuvos įmonių, leidžia nustatyti pranešimus pagal nurodytus kriterijus ir tiesiogiai reaguoti į patikusius pasiūlymus.
Ieškant darbo tarptautinėse įmonėse ir IT sektoriuje, kur ypač daug darbo pasiūlymų sutelkta Vilniuje, verta naudotis „LinkedIn“ – daugelis Lietuvos ir tarptautinių įmonių ten skelbia laisvas darbo vietas anksčiau nei bendruose darbo skelbimų portaluose. Taip pat verta tiesiogiai stebėti jus dominančių įmonių karjeros puslapius – kai kurios darbo vietos skelbiamos tik ten.
Socialiniuose tinkluose yra daugybė grupių, skirtų Lietuvoje gyvenantiems ekspatams ir užsieniečiams, kuriose dažnai skelbiami darbo pasiūlymai, nepatenkantys į didžiuosius skelbimų portalus, — ypač tai pasakytina apie darbo vietas su lanksčiu grafiku, papildomą darbą arba darbo pasiūlymus, kuriuose nereikalaujama lietuvių kalbos žinių.
Lietuvos darbdaviai paprastai tikisi gauti trumpą, vieno ar dviejų puslapių CV su aiškia struktūra: kontaktiniai duomenys, darbo patirtis atvirkštine chronologine tvarka, išsilavinimas, pagrindiniai įgūdžiai ir kalbos. Tarptautinėms įmonėms CV paprastai rengiamas anglų kalba, o vietiniams Lietuvos darbdaviams – pageidautina versija lietuvių arba rusų kalba, priklausomai nuo veiklos srities.
Pirmąsias vieną ar dvi savaites po persikėlimo protinga užsisakyti laikiną būstą – butą, nuomojamą dienomis, arba apartamentus , kad turėtumėte laiko ramiai ieškoti nuolatinio būsto, neskubėdami ir nesutikdami su pirmuoju pasitaikiusiu pasiūlymu dėl laiko trūkumo.
Skelbimų lenta išlieka vienu iš patikimiausių ir patogiausių būdų rasti nuomojamą būstą Lietuvoje: čia surinkti savininkų ir agentūrų pasiūlymai iš visų šalies miestų, su galimybe filtruoti pagal kainą, rajoną, kambarių skaičių ir kitus parametrus. Toks paieškos būdas ypač patogus naujiems gyventojams – galima iš karto palyginti dešimtis variantų, nesikreipiant į tarpininkus, ir tiesiogiai susisiekti su būsto savininku.
Prieš pasirašant nuomos sutartį, verta atidžiai patikrinti: tikslią mėnesinio mokesčio sumą ir tai, ar į ją įskaičiuotos komunalinės paslaugos, sutarties galiojimo laikotarpį ir jos nutraukimo prieš terminą sąlygas, užstato dydį ir jo grąžinimo sąlygas, taip pat tai, kas atsako už remontą, jei sugenda buitinė technika ar komunikacijos.
Lietuvos nuomos rinkoje įprasta, kad užstatas sudaro vieno, rečiau – dviejų mėnesinių nuomos mokesčių sumą, kuri grąžinama išsikraustant, jei butas paliekamas tokios būklės, kokios buvo jį perimant. Atskirai verta išsiaiškinti, ar komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos kainą, ar mokami atskirai pagal skaitiklių rodmenis – tai gali smarkiai paveikti galutinį mėnesio biudžetą.
Ieškodami būsto internete, reikėtų atsargiai vertinti pasiūlymus su įtartinai žema kaina, reikalavimus pervesti užstatą prieš asmeniškai apžiūrint butą ar prieš pasirašant sutartį, taip pat savininkus, kurie įvairiais pretekstais atsisako asmeninio susitikimo.
Protinga taisyklė – niekada nepervesti pinigų už būstą, kurio neapžiūrėjote asmeniškai arba bent jau per vaizdo pokalbį, patvirtinus savininko tapatybę.
Nuomos rinka skirtinguose miestuose žymiai skiriasi: Vilniuje pasiūlymų yra daugiausia, tačiau kainos čia yra gerokai aukštesnės, ypač centriniuose rajonuose.
Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos yra prieinamesnės, o skelbimų lentose pasiūlymų taip pat pakankamai, kad tinkamą variantą būtų galima rasti be ilgų paieškų.
Mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje – rinka yra mažesnė, tačiau ir konkurencija tarp nuomininkų yra mažesnė.
Vilnius – šalies sostinė ir pagrindinis ekonominis centras, kuriame sutelkta daugiausia darbo vietų IT sektoriuje, finansinių paslaugų srityje ir tarptautinėse įmonėse. Čia taip pat veikia „International House Vilnius“ – vieningas centras, vienoje vietoje sutelkiantis paslaugas užsieniečiams.
Kita medalio pusė – didesnės būsto nuomos ir kasdienių paslaugų kainos, palyginti su likusia šalies dalimi.
Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas su išvystyta infrastruktūra, aktyviai augančiu technologijų sektoriumi ir žymiai prieinamesnėmis nei Vilniuje pragyvenimo išlaidomis. „International House“ modelis, anksčiau veikęs tik Vilniuje, dabar plečiamas ir į Kauną, o tai palengvina naujų gyventojų prisitaikymą ir šiame mieste.
Klaipėda – pagrindinis šalies uostamiestis, įsikūręs prie Baltijos jūros kranto. Be akivaizdaus privalumo – artumo prie jūros – miestas siūlo darbo vietas logistikos, laivų statybos ir uostų pramonės srityse, o pragyvenimo išlaidos čia yra mažesnės nei sostinėje.
Mažesni Lietuvos miestai – Šiauliai, Panevėžys ir kiti – patrauklūs dėl žymiai mažesnių nuomos kainų ir kasdienių išlaidų, tačiau siūlo mažiau darbo vietų, ypač specializuotose ir gerai apmokamose srityse.
Toks variantas tinka tiems, kurie jau susirado nuotolinį darbą arba planuoja įsidarbinti konkrečioje vietinėje pramonės šakoje, pavyzdžiui, gamybos sektoriuje.
Renkantis miestą, į kurį norima persikelti, protinga palyginti ne tik atlyginimų lygį dominančioje srityje, bet ir bendrą pragyvenimo išlaidų lygį – nuomą, komunalines paslaugas, transportą ir kasdienes išlaidas. Kartais didesnis atlyginimas Vilniuje visiškai kompensuojamas žymiai padidėjusia nuomos kaina, todėl galiausiai skirtumas tarp realių disponuojamų pajamų pasirodo esąs mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Didžiausi Lietuvos bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor“ – aptarnauja tiek vietos gyventojus, tiek užsieniečius, tačiau sąskaitos atidarymo procesas asmeniui, neturinčiam Lietuvos pilietybės, gali užtrukti ilgiau ir pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pajamų šaltinį ir buvimo šalyje tikslą. Verta iš anksto pasiteirauti apie konkretaus banko reikalavimus jo interneto svetainėje arba telefonu.
Pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai – „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ – siūlo tiek mėnesinio abonemento tarifus, tiek išankstinio mokėjimo SIM korteles, kurios yra patogios pirmosiomis savaitėmis, kol dar neišspręsti klausimai dėl nuolatinės registracijos ir banko sąskaitos. Namų internetas paprastai prijungiamas per tuos pačius arba kaimyninius tiekėjus, o tam reikalingas nuolatinės gyvenamosios vietos adresas.
Didieji vaistinių tinklai – „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Benu“ – veikia visoje šalyje ir siūlo programėles, leidžiančias patikrinti vaistų buvimą konkrečioje vaistinėje. Norint gauti pagrindinę medicininę pagalbą, pirmiausia reikės užsiregistruoti pas šeimos gydytoją poliklinikoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Norint rasti remonto meistrus, valymo paslaugų teikėjus, korepetitorių ir kitų buitinių paslaugų specialistų patogu naudotis skelbimų lentomis – ten galima rasti paslaugų teikėjus su atsiliepimais, palyginti konkrečios paslaugos kainas ir tiesiogiai susisiekti su keliais kandidatais, nesikliaujant atsitiktiniais rekomendavimais.
Pagrindiniai prekybos tinklai Lietuvoje – „Maxima“, „Rimi“, „IKI“ ir „Lidl“ – aprėpia beveik visą kasdieninių pirkinių asortimentą ir siūlo savo lojalumo programas su nuolaidomis. Maistui ir maisto produktams pristatyti plačiai naudojamos „Wolt“ ir „Bolt Food“ paslaugos, kurios ypač aktualios pirmosiomis savaitėmis, kai dar nesusiformavo įprastas maršrutas iki artimiausios parduotuvės.
Skelbimų lenta patenkina iš karto keletą naujų gyventojų poreikių: ten galima rasti naudotų baldų ir buitinės technikos naujam būstui įrengti už žymiai prieinamesnę kainą nei parduotuvėje, taip pat galima patalpinti skelbimą, jei po įrengimo liko nereikalingų daiktų arba, atvirkščiai, reikia rasti specialistą konkrečiai vienkartinei užduočiai – nuo baldų surinkimo iki smulkių remonto darbų.
Po gyvenamosios vietos registracijos ir privalomojo sveikatos draudimo įforminimo būtina prisiregistruoti pas šeimos gydytoją poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti asmeniškai poliklinikoje arba per elektroninę paslaugą „Esveikata“, kurioje taip pat galima peržiūrėti apsilankymų istoriją ir tyrimų rezultatus.
Valstybinių poliklinikų ir privačių medicinos centrų sąrašą pagal kiekvieną miestą galima rasti savivaldybių oficialiose svetainėse ir portale „Esveikata“. Didžiuosiuose miestuose galima rinktis iš kelių poliklinikų, esančių vos už kelių žingsnių, o tai ypač patogu tuo metu, kol dar nėra nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta.
Valstybinė sveikatos priežiūros sistema apima pagrindines medicinines paslaugas, jei turite privalomąjį sveikatos draudimą, tačiau laukimo laikas pas kai kuriuos specialistus gali būti gana ilgas. Privačios klinikos už papildomą mokestį siūlo greitesnę galimybę patekti į priėmimą – daugelis naujų gyventojų pirmuosius mėnesius pasinaudoja būtent šia galimybe, kol susipažįsta su valstybinės sistemos veikimu.
Šeimoms su vaikais, žmonėms su negalia ir kitoms papildomos paramos reikalingoms grupėms socialinės paslaugos teikiamos per „Sodra“ ir savivaldybių socialinius centrus. Informaciją apie galimas išmokas ir paslaugas patogiausia gauti tiesiogiai per asmeninę „Sodra“ paskyrą arba asmeniškai apsilankius atitinkamame savivaldybės skyriuje.
Avarinėje situacijoje reikia nedelsiant skambinti bendruoju skubios pagalbos numeriu 112 – operatorius sujungs su reikalinga tarnyba, nepriklausomai nuo to, ar reikalinga medicininė, priešgaisrinė pagalba ar policija. Mažiau skubių, bet tą pačią dieną dėmesio reikalaujančių atvejų atveju galima kreiptis į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių arba į poliklinikos budintį gydytoją.
Norint keliauti po Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus didžiuosius miestus, patogu naudotis „Trafi“ programėle, kuri rodo maršrutus realiuoju laiku ir leidžia įsigyti bilietą tiesiogiai programėlėje. Ilgalaikiams gyventojams verta apsvarstyti mėnesio abonementą – jis paprastai yra naudingesnis nei vienkartiniai bilietai, jei keliaujate reguliariai.
Kelionėms tarp Lietuvos miestų veikia reguliarūs autobusų ir traukinių maršrutai, kurių bilietus patogu įsigyti iš anksto per vežėjų svetaines ir programėles – tai paprastai pigiau ir garantuoja vietą populiariu laiku.
Didžiuosiuose miestuose galima naudotis taksi ir automobilių dalijimosi programėlėmis – „Bolt“, „Uber“ ir „eTransport“ – kurios ypač praverčia pirmosiomis savaitėmis, kai dar nesusipažinote su viešojo transporto maršrutais arba reikia greitai nuvykti su daug daiktų.
Norint įsigyti automobilį Lietuvoje, reikės deklaruotos gyvenamosios vietos, o norint registruoti transporto priemonę savo vardu – kreiptis į „Regitra“. Daugelis naujų gyventojų pradeda ieškoti naudoto automobilio skelbimų lentose, kur galima palyginti dešimtis pasiūlymų pagal markes, pagaminimo metus ir kainas atitinkamoje transporto priemonių kategorijoje.
Be „Trafi“ ir taksi programėlių, pravers navigacijos paslaugos su aktualia eismo situacija ir programėlės, skirtos mokamoms automobilių stovėjimo aikštelėms didžiuosiuose miestuose apmokėti — šios priemonės žymiai palengvina prisitaikymą pirmuoju laikotarpiu, kol nepažįstami maršrutai tampa įprasti.
Pagrindinis patikimos informacijos šaltinis naujiems gyventojams – oficialūs valstybiniai ištekliai: Migracijos departamento svetainė, elektroninių viešųjų paslaugų portalas epaslaugos.lt ir savivaldybių svetainės. Būtent ten skelbiama aktuali informacija apie teisės aktų pakeitimus, reikalavimus dokumentams ir paslaugų gavimo tvarką.
„EURES“ išlieka naudingu šaltiniu ne tik darbo paieškos etape, bet ir po persikėlimo – portalas teikia konsultacijas įvairiais adaptacijos klausimais, įskaitant būstą, mokesčius, socialinę apsaugą ir vaikų švietimą.
Ekspatriantų bendruomenės socialiniuose tinkluose – puikus praktinių patarimų ir asmeninės patirties šaltinis, ypač tais klausimais, apie kuriuos sunku rasti informacijos oficialiuose šaltiniuose: kurie rajonai yra patogesni gyventi su vaikais, kur ieškoti rusų ar anglų kalbas mokančių specialistų, kaip praktiškai vyksta vienos ar kitos biurokratinės procedūros.
„International House Vilnius“ – tai vieningas centras, vienijantis kelių valstybinių įstaigų paslaugas po vienu stogu: leidimų gyventi išdavimas, mokesčių klausimai, įdarbinimas, socialinis draudimas ir konsultacijos integracijos klausimais. Panašus modelis taikomas ir kituose didžiuosiuose miestuose, įskaitant Kauną, o tai žymiai supaprastina biurokratinių klausimų sprendimą, nes nereikia lakstyti iš vienos įstaigos į kitą.
Kitų imigrantų asmeninė patirtis grupėse ir bendruomenėse yra naudinga, tačiau ne visada aktuali – procedūros ir reikalavimai gali keistis, o konkreti patirtis gali skirtis priklausomai nuo statuso, pilietybės ir individualių aplinkybių. Bet kokią svarbią informaciją, ypač susijusią su dokumentais, terminais ir reikalavimais, verta patikrinti oficialioje valstybės svetainėje, o ne pasikliauti vien tik patarimais iš pokalbių ar forumų.
Į valstybinį vaikų darželį registruojamasi per savivaldybės elektroninę sistemą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, verta registruotis iš anksto – eilė į populiarius darželius gali nusitęsti keletą mėnesių. Privačiuose vaikų darželiuose vietas paprastai galima gauti greičiau, tačiau už juos tenka mokėti didesnį mėnesinį mokestį.
Be valstybinių mokyklų pagal gyvenamąją vietą, didžiuosiuose miestuose veikia tarptautinės ir privačios mokyklos, kuriose mokoma anglų ar kitomis užsienio kalbomis – tai gali būti patogus sprendimas šeimoms, kurios dar neįsisavino lietuvių kalbos tiek, kad vaikas galėtų visapusiškai mokytis vietinėje mokykloje.
Informaciją apie vaikams siūlomus užsiėmimus, sporto sekcijas ir papildomas veiklas patogu ieškoti savivaldybių tinklalapiuose, specializuotose platformose ir vietinėse tėvų bendruomenėse – ten taip pat galima susipažinti su kitų tėvų atsiliepimais prieš užrašant vaiką į bandomąjį užsiėmimą.
Savivaldybių socialinės paramos centrai ir portalas „Sodra“ teikia informaciją apie prieinamas išmokas ir paslaugas šeimoms su vaikais, įskaitant pagalbą motinystės atostogų metu, vaiko išmokas ir socialinę paramą sudėtingose gyvenimo situacijose.
Net ir pagrindinės lietuvių kalbos žinios žymiai palengvina kasdienį gyvenimą ir įsidarbinimą ne tarptautinėse įmonėse. Nemokami ir mokami lietuvių kalbos kursai užsieniečiams siūlomi tiek didžiuosiuose miestuose per švietimo centrus, tiek internetu – daugelis naujų gyventojų pradeda nuo pokalbių grupių, kad greičiau prisitaikytų kasdienėse situacijose.
Vietiniai renginiai, kalbų klubai ir pomėgių grupės – tai veiksmingas būdas užmegzti naujų pažinčių ir greičiau pajusti, kad esi vietinės bendruomenės dalis, o ne tik laikinas gyventojas. Daugelis miestų rengia reguliarius susitikimus, skirtus būtent užsieniečiams ir ekspatams.
Tiems, kurie planuoja plėtoti karjerą arba steigti verslą Lietuvoje, naudingos profesinės asociacijos ir verslo bendruomenės pagal veiklos sritį – jos ne tik padeda užmegzti ryšius, bet ir dažnai žino vietos verslo ypatumus, kuriuos sunku rasti oficialiuose šaltiniuose.
Stebint vietinių gyventojų kasdienius įpročius – nuo tvarkos eilėse iki mandagumo normų bendraujant – galima greičiau prisitaikyti ir išvengti nepatogių situacijų. Vietiniai forumai ir ekspatų grupės dažnai atsako būtent į tokius praktinius, naujokui ne visada akivaizdžius klausimus.
Prieš pasirašant bet kokią sutartį – dėl būsto nuomos, mobiliojo ryšio, interneto – verta palyginti kelis pasiūlymus, o ne sutikti su pirmuoju pasitaikiusiu variantu dėl laiko trūkumo ar rinkos nežinojimo. Kainų skirtumas tarp panašių pasiūlymų gali būti gana didelis, ypač didmiesčiuose.
Prisijungimas prie prekybos centrų lojalumo programų ir nuolaidų agregatorių naudojimas nuo pirmųjų gyvenimo šalyje savaičių padeda žymiai sumažinti išlaidas kasdieniniams pirkiniams – šios programos veikia vienodai tiek vietiniams gyventojams, tiek užsieniečiams.
Naujo būsto įrengimas nuo nulio – viena iš didžiausių išlaidų po persikėlimo. Baldus, buitinę techniką, indus ir kitus namams reikalingus daiktus skelbimų lentose galima rasti žymiai pigiau nei parduotuvėse, o vėliau persikraustant – taip pat naudinga parduoti tai, kas nebereikalinga, patalpinus skelbimą atitinkamoje kategorijoje.
Pirmieji mėnesiai po persikraustymo beveik visada kainuoja brangiau nei įprastas biudžetas dėl vienkartinių išlaidų – užstato už būstą, baldų pirkimo, dokumentų tvarkymo. Būtų protinga iš anksto numatyti finansinę atsargą šiam laikotarpiui ir palaipsniui optimizuoti išlaidas, kai atsiras daugiau informacijos apie tikrąsias pragyvenimo išlaidas konkrečiame mieste.
Užsiregistruoti darbo paieškos portaluose („Užimtumo tarnyba“, „CVbankas.lt“, „CV-Online.lt“), prireikus – „EURES“; parengti gyvenimo aprašymą tinkama kalba; jei persikeliate pagal darbo sutartį – pasiteiraukite darbdavio dėl būtinų formalumų.
Rasti laikiną būstą pirmosioms savaitėms; peržiūrėti skelbimų lentos pasiūlymus; sudaryti nuomos sutartį su aiškiomis sąlygomis; per mėnesį užregistruoti gyvenamąją vietą.
Atidaryti sąskaitą viename iš bankų („Swedbank“, „SEB“, „Luminor“); įsigyti vietinę SIM kortelę; aktyvuoti mobilųjį bankininkystės paslaugą ir, jei reikia, „Smart-ID“, kad galėtumėte naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.
Įsigyti privalomąjį sveikatos draudimą; užsiregistruoti pas šeimos gydytoją per „Esveikata“; sužinoti artimiausios ligoninės ir poliklinikos adresą nepaprastosios padėties atveju.
Įsidiekite „Trafi“ programėlę arba panašią programėlę, skirtą jūsų miestui; jei reikia – taksi programėles; susipažinkite su viešojo transporto tvarkaraščiais, kad galėtumėte nuvykti į darbą ar mokyklą.
Užsiregistruoti į lietuvių kalbos kursus; rasti vietines bendruomenes ir pomėgių grupes; susipažinti su oficialiais informacijos šaltiniais užsieniečiams, kad nereikėtų pasikliauti vien tik nepatikrintais patarimais.
Persikėlimas į naują šalį – tai maratonas, o ne sprintas: ne visus klausimus pavyks išspręsti per pirmąją savaitę, ir tai normalu.
Pradėkite nuo pagrindinių žingsnių – gyvenamosios vietos registracijos, banko sąskaitos atidarymo ir sveikatos draudimo, o tada palaipsniui kurkite likusią savo naujo gyvenimo infrastruktūrą.
Išsikraustyti į naują būstą ir rasti reikiamas buitines paslaugas pradiniu laikotarpiu paprasčiausia per skelbimų lentą skelb24.lt – čia surinkti aktualūs pasiūlymai dėl nuomos, baldų, buitinės technikos ir privačių specialistų visoje Lietuvoje.
Komentarai