Vaizdo įrašai su drebinčiais kėdėmis ir vandens purslais į veidą surenka milijonus peržiūrų, ir atrodo, kad iki artimiausio „kino su efektais“ – tik ranka ištieskti.
Tačiau iš tikrųjų imersinių formatų pramonė yra sudėtingesnė: už gražių pavadinimų, tokių kaip „4DX“, „ScreenX“ ar „Sphere“, slypi skirtingos technologijos, skirtingos įmonės ir visiškai skirtingas paplitimo lygis.
Išsiaiškinsime, kas iš šio sąrašo egzistuoja tik reklaminiuose klipuose, o kas iš tikrųjų veikia Lietuvoje, ir kur važiuoti, jei norisi būtent to – vėjo, vandens ir vibruojančios kėdės.
Idėja paprasta: transliacijos paslaugos jau moka rodyti vaizdą beveik taip pat gerai, kaip kino teatras, tačiau namų televizorius kol kas nemoka drebinti kėdės ir pūsti žiūrovui vėjo. Todėl didieji tinklai investuoja būtent į tai, ko neįmanoma atkurti namuose – į fizinį ekrane vykstančių įvykių pojūtį.
Pirmąja tikrai masine tokio tipo technologija tapo „4DX“, kurią sukūrė Pietų Korėjos įmonė „CJ 4DPLEX“ – konglomerato „CJ Group“ padalinys. Pirmoji salė buvo atidaryta Seule 2009 m., o pirmuosius kelerius metus šis formatas tebebuvo labiau naujovė: 2014 m. „CJ“ pranešė apie maždaug 109 sales 26 šalyse.
Vėliau augimas smarkiai paspartėjo: 2016 m. jau buvo kalbama apie 300 ekranų 42 šalyse, o 2025 m. bendrovė paskelbė apie rekordinį metus – pasirašė sutartis dėl 198 naujų salių su tokiais partneriais kaip „AMC“, „Cinepolis“ ir „Cinemark“. Remiantis 2026 m. vidurio duomenimis, bendras „CJ 4DPLEX“ (4DX ir „ScreenX“ kartu) artėja prie 1300 salių visame pasaulyje, iš kurių daugiau nei 780 – būtent „4DX“ salės daugiau nei 70 šalių.
Taigi šis formatas nėra egzotiškas – jis gana užtikrintai plinta po visą pasaulį. Kyla kitas klausimas: ar jis pasiekė Lietuvą?
Seniausias ir labiausiai paplitęs iš „papildomų matmenų“ – trimatis vaizdas, matomas per specialius akinius su poliarizuotais arba uždarymo tipo lęšiais. Lietuvoje 3D jau seniai nėra naujiena: pagal „Lietuvos kino centro“ duomenis, 2025 m. šalyje veikė 25 ekranai, pritaikyti 3D filmų rodymui. Šis formatas yra beveik kiekviename dideliame kino komplekse, o daugumos kino hitų 3D versija rodoma kartu su įprasta.
Padidintas ekranas, didesnė projekcijos raiška ir firminė garso sistema – tai, kas išskiria tikrąjį IMAX nuo paprastos didelės salės.
Čia svarbu pabrėžti: ne kiekviena salė, kurios afišoje yra užrašas „IMAX“, atitinka visus šios technologijos standartus (yra skirtumas tarp „IMAX“ ir „IMAX su skaitmenine projekcija pritaikytoje salėje“), tačiau pats prekės ženklas Lietuvoje yra atstovaujamas – pavyzdžiui, „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje.
Judantys krėslai, vėjo gūsiai, vandens purslai, rūkas, kvapai, šviesos blyksniai – visa tai sinchronizuota su veiksmu ekrane kadras po kadro. Būtent 4DX dažniausiai turima omenyje, kai kalbama apie „tikrąjį 4D“. Šiuo metu Lietuvoje nėra pilnavertės šio formato kino teatrų tinklo.
Tiesioginis „4DX“ konkurentas su panašiu efektų rinkiniu – taip pat judančios kėdės, taip pat vanduo, vėjas ir kvapai, tik sukurtas kitos kompanijos („MediaMation“, JAV). Lietuvoje jis nėra atstovaujamas kaip atskiras tinklas – ir apskritai už JAV bei dalies Azijos ribų „MX4D“ pasitaiko žymiai rečiau nei „4DX“.
Jei „4DX“ orientuota į kūną, tai „ScreenX“ – į periferinį regėjimą: vaizdas projektuojamas ne tik į centrinį ekraną, bet ir į salės šonines sienas, sukurdamas iki 270° panoramą. Šis formatas taip pat priklauso „CJ 4DPLEX“, o 2025 m. buvo atliktas didelio masto techninis atnaujinimas – bendrovė oficialiai pranešė apie platformos pertvarkymą, siekiant pagerinti vaizdo kokybę ir sinchronizaciją. Lietuvoje nerasta stabilaus „ScreenX“ tinklo, todėl prieš kelionę verta atskirai patikrinti, ar tokia salė šiuo metu veikia.
Formatas, orientuotas išskirtinai į kėdes: sėdynė juda, pasviria ir vibruoja sinchroniškai su ekrane vykstančiais veiksmais, be vėjo, vandens ir kvapų. Iš esmės – „tyli“ 4DX versija tiems, kuriems nereikia purslų į veidą. Lietuvoje nėra pilnavertės „D-BOX“ sistemos.
Jauniausias ir brangiausias formatas iš šio sąrašo – milžiniškas išlenktas ekranas, tiesiogine prasme apgaubiantis žiūrovą, kartu su erdvinės garso sistema. Kol kas kalbama apie pavienius flagmaninius objektus (žinomiausias – Las Vegase), o ne apie kino teatrų tinklą. Lietuvoje, žinoma, tokio nėra – ir artimiausioje ateityje vargu ar atsiras: tai ne tiek kino salė, kiek atskiras pramogų pastatas.
Čia prasideda terminologinė painiava: skirtingai nei „4DX“ ar „IMAX“, šių pavadinimų atžvilgiu nėra vieningo standarto. Po „5D“ ar „7D“ pavadinimu skirtingos įmonės siūlo skirtingą efektų rinkinį – paprastai tai judantys krėslai ir keletas sensorinių priedų (vėjas, kvapai, burbuliukai, lengvi smūgiai į atlošą). Paprastai tai yra trumpi, 10–15 minučių trukmės filmai, o ne pilnametražiai filmai, ir būtent šiame segmente Lietuvoje viskas susiklostė įdomiausiai.
Didelių tarptautinių „4DX“ ar „D-BOX“ tinklų čia kol kas nėra – nė vienas rinkos operatorius neturi tokios franšizės. Tačiau vietinis 5D atrakcionų segmentas yra pakankamai gerai išvystytas ir veikia net trijuose miestuose.
Atskirai verta paminėti „7D“ ir „ScreenX“: atskiri atrakcionai su panašiais pavadinimais Lietuvoje periodiškai atsiranda laikinai – prekybos centruose, mugėse, vaikų pramogų zonose – tačiau tai, kaip taisyklė, yra vienkartiniai renginiai, o ne nuolat veikiančios salės su kino repertuaru. Prieš apsilankant tokioje vietoje, protinga atskirai patikrinti, ar ji šiuo metu veikia, lygiai taip pat, kaip ir Palangos atveju.
Su klasikiniu „didžiuoju“ kinu Lietuvoje viskas yra kur kas ramiau – 3D ir IMAX čia jau seniai nėra retenybė.
Kaip jau minėta, pagal oficialią „Lietuvos kino centro“ 2025 m. statistiką šalyje buvo 25 ekranai, palaikantys 3D rodymą – skaičius kuklus, palyginti su didžiaisiais Europos rinkomis, tačiau visiškai pakankamas šaliai, kurioje gyvena apie 2,8 milijono žmonių.
Be to, atskira eilutė „4DX salės“ šioje statistikoje visai nefigūruoja – šis formatas tiesiog nėra išskirtas kaip kategorija, nes jo fiziškai nėra.
Tiesioginio oficialaus paaiškinimo iš „CJ 4DPLEX“ šiuo klausimu nėra, tačiau rinkos logika aiški ir be oficialių komentarų.
Vienos salės pertvarkymas į „4DX“ – tai ne kosmetinis remontas: reikia specialių motorizuotų kėdžių, vandens, oro ir kvapų tiekimo sistemų, sustiprintos sinchronizacijos su garsu ir vaizdu, be to, pati salė paprastai talpina mažiau vietų nei įprasta to paties dydžio kino salė – dalis erdvės skiriama įrangai. Tai – daugiamilijoninės investicijos, kurios atsipirks dėl padidintos bilieto kainos ir stabiliai didelio lankytojų srauto.
Tokiai ekonomikai reikalingas pakankamai didelis miestas su dideliu žiūrovų srautu ir, pageidautina, turistų – būtent todėl net kaimyninėse šalyse „4DX“ koncentruojasi sostinėse ir didžiuosiuose aglomeratuose, o ne pasiskirsto tolygiai po visą teritoriją. Lietuvos, o ypač Vilniaus, auditorija yra žymiai mažesnė nei, pavyzdžiui, Varšuvos ar Prahos, todėl tarptautiniams operatoriams toks projektas kol kas, matyt, neatrodo pakankamai patrauklus.
Jei trumpo atrakciono „OZAS“ nepakanka ir norisi būtent pilnametražio filmo su judančia kėdute ir purslais į veidą, teks išvykti už Lietuvos ribų. Šalių, kuriose veikia „4DX“ salės, sąrašą šiuo metu sudaro keliasdešimt valstybių, tačiau iš geografiškai ir logistiškai artimiausių Lietuvai galima išskirti šias:
Artimiausia – Lenkija: „Cinema City“ tinklas (priklausantis „Cineworld“ grupei) turi 4DX sales keliuose šalies miestuose, įskaitant Varšuvą, ir tai, ko gero, yra patogiausias variantas trumpai kelionei.
Čekijoje pirmoji „4DX“ salė buvo atidaryta Prahoje, priklausančioje tai pačiai „Cinema City“ tinklui, ir atidarymo metu buvo laikoma didžiausia Vidurio Europoje.
Pilnavertės salės taip pat veikia Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje — ten „4DX“ yra integruota į didelių kino kompleksų tinklus, tokius kaip „AMC“ ir „Odeon“, su kuriais „CJ 4DPLEX“ 2025 m. sudarė vieną iš didžiausių partnerystės sutarčių savo istorijoje, numatydama 65 naujas sales Europoje ir JAV.
Tiems, kurie nori pažvelgti dar toliau į pietus – Turkijoje „4DX“ taip pat jau seniai ir tvirtai įsitvirtinęs didžiuosiuose miestų kino kompleksuose.
Tačiau pagrindinis pretendentas į šio formato gimtinės titulą – žinoma, Pietų Korėja, kur „4DX“ ir buvo išrastas, o tokių salių tankis vienam gyventojui vis dar yra didžiausias pasaulyje.
Čia viskas labai priklauso nuo to, ko tikitės iš apsilankymo kine. Jei norite dvi su puse valandos pasinerti į siužetą ir nesiblaškyti dėl to, kad kėdė staiga pasviro į priekį, – klasikinė 3D arba IMAX salė (kurių Lietuvoje yra pakankamai) susidoros geriau nei bet kuris atrakcionas. Tačiau jei jus domina būtent fizinė patirtis, adrenalinas ir neįprasti pojūčiai – 5D Vilniuje, Druskininkai ar Palanga puikiai tiks trumpam savaitgalio išvykimui, ypač su vaikais ar kompanija, kuri ieško pramogų, o ne gilių kino įspūdžių.
Tiems, kuriems svarbi būtent gryna 4DX technologija – su judančiomis kėdėmis ir kvapais per visą pilnametražį filmą, – sąžiningas atsakymas toks: artimiausia galimybė šiuo metu yra už šalies ribų, o logiškiausias maršrutas eina per Lenkiją arba Čekiją.
Komentarai