Skambutis ateina netikėtai. Balsas ragelyje kalba lietuviškai — aiškiai, oficialiai, įtikinamai. Pristato save banko, pensijų fondo ar valstybinės įstaigos darbuotoju. O paskui staiga — „palaukite minutėlę, perjungsime jus pas rusiškai kalbantį specialistą". Ir prasideda tikras pokalbis.
Šis scenarijus tapo vienu labiausiai paplitusių Lietuvoje 2026 metais. Ir jis veikia — nes žmonės nesitiki apgaulės ten, kur viskas prasideda taip teisingai.
Pagal „Swedbank" užsakymu 2026 metų vasarį atliktą apklausą, su telefono sukčiais šiais metais susidūrė 54% Lietuvos gyventojų — daugiau nei pusė šalies. Tai ne abstrakti statistika. Tai reiškia, kad tarp jūsų pažįstamų, kolegų ir artimųjų bent kas antras jau gavo tokį skambutį.
„Swedbank" atstovė Žigeda Augonė paaiškina staigų sukčių aktyvumo augimą konkrečia priežastimi: pokyčiai antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje — gyventojams leista atsiimti pinigus iš fondų. Sukčiai sureagavo akimirksniu. „Antrosios pakopos fondų programos pokyčiai tapo masalu sukčiams, nusitaikiusiems į gyventojų pinigus", — sako ji. Pasak jos, nusikaltėlių aktyvumas ypač išaugs balandį — kai pensijų pinigai pradės patekti į sąskaitas.
Įdomi ir sukčių skambučių geografija. Pagal apklausos duomenis, sukčiai dažniausiai skambina aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms, didelius pajamas gaunantiems gyventojams ir vilniečiams. Jaunimas ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės praneša, kad rečiau susiduria su tokiais skambučiais. Išvada netikėta: kuo žmogus sėkmingesnis — tuo jis patrauklesnis sukčiams.
Štai kaip veikia viena labiausiai paplitusių schemų Lietuvoje.
Skambutis prasideda automatiškai pranešimu lietuvių kalba — švaria, taisyklinga, be akcento. Roboto balsas praneša kažką oficialaus: „aptiktas įtartinas aktyvumas", „reikalingas duomenų patvirtinimas", „jūsų sąskaita užblokuota". Žmogus atsipalaiduoja: skamba kaip tikra įstaiga.
Tuomet prisijungia gyvas žmogus — ir kalba jau rusiškai. „Leiskite prisistatyti, aš esu rusiškai kalbantis specialistas, kuris padės jums išspręsti situaciją."
Tai ne atsitiktinumas. Tai apgalvota schema. Lietuviškas robotas sukuria teisėtumo įspūdį. Persijungimas į rusų kalbą — tai skaičiavimas, kad dalis Lietuvos gyventojų, kuriems rusų kalba yra gimtoji ar įprasta, pasijus patogiau ir taps labiau pasitikinčiais.
Čia reikia aiškiai suprasti vieną taisyklę: visos Lietuvos valstybinės institucijos privalo bendrauti su piliečiais lietuvių kalba. Tai įstatymo norma, o ne pageidavimas. Bankai, mokesčių inspekcija, pensijų fondas, policija — oficialus skambutis prasideda ir vyksta lietuviškai.
Jei paskambinsite patys ir paprašysite pagalbos rusų kalba — specialistas gali pereiti į rusų kalbą arba sujungti jus su kolega, kalbančiu rusiškai. Tačiau iniciatyva turi kilti iš jūsų. Tikra įstaiga niekada nepaskambins jums ir iš karto nesiūlys „rusiškai kalbančio specialisto" — tai daro tik sukčiai.
Įsiminkite paprastą taisyklę: jei gautas skambutis prasideda lietuviškai, o paskui siūloma persijungti į rusų kalbą — padėkite ragelį. Tai sukčiai.
Sukčiai neapsiriboja vienu scenarijumi. Jų arsenalas nuolat atnaujinamas.
Skambutis „iš banko". Klasikinė schema. Balsas praneša apie įtartiną transakciją, prašo patvirtinti kortelės duomenis arba įdiegti „apsauginę programėlę". Tikras bankas niekada neprašys pranešti PIN kodo, CVV kodo ar vienkartinio slaptažodžio iš SMS telefonu.
Pensijų fondas ir kaupimų „gelbėjimas". 2026 metais ypač aktyvi schema, susijusi su antrosios pakopos pensijų fondais. Sukčius skambina ir įspėja, kad jūsų pensijų kaupimas „yra pavojuje" arba juos reikia „skubiai pervesti į apsaugotą sąskaitą". Tai melas. Jokios apsaugotos sąskaitos nėra.
Investicinės platformos. „Išskirtinė galimybė", „garantuotos pajamos", „nauja finansinė platforma" — visa tai sukčiavimo požymiai. Kaip sako „Swedbank" atstovė: „Naujos finansinės platformos, išskirtinės investavimo galimybės, stebuklingo praturtėjimo reklama — tai dažniausiai apgaulė, kuri atrodo patraukliai."
Spaudimas ir skubumas. Sukčiai visada skubina. „Sprendimas turi būti priimtas dabar pat", „po 10 minučių bus per vėlu", „jūsų pinigai jau pervedami". Tai psichologinis spaudimas — pagrindinis įrankis. Tikros įstaigos niekada nereikalauja priimti finansinių sprendimų per minutes.
„Swedbank" apklausa atskleidė nerimą keliantį faktą: 83% žmonių, planuojančių atsiimti pinigus iš pensijų fondų, nesijauačia sukčiavimo grėsmės. Beveik pusė jų tai aiškina tuo, kad „turi informacijos apie sukčių schemas". Tačiau būtent šis saugumo jausmas ir daro žmogų pažeidžiamu. Sukčiai žino: savimi pasitikintis žmogus praranda budrumą.
Niekada nenurodykite telefonu SMS kodų, PIN kodų, slaptažodžių ir kortelių duomenų — nei bankui, nei policijai, nei pensijų fondui. Tikros įstaigos to neprašo.
Gavę įtartiną skambutį — padėkite ragelį ir perskambinkite patys oficialiu numeriu iš įstaigos svetainės. Nenaudokite numerio, kurį jums padiktavo.
Jei skambutis prasideda lietuvišku robotu ir baigiasi pasiūlymu pasikalbėti su „rusiškai kalbančiu specialistu" — tai sukčius. Padėkite ragelį nedelsiant.
Neskubėkite. Bet koks spaudimas reikalaujant „nuspręsti dabar pat" — sukčiavimo požymis. Padarykite pauzę, pasikalbėkite su artimaisiais.
Įspėkite vyresnio amžiaus gimines. Pensininkai išlieka pagrindine sukčių taikiniu — ypač dabar, pensijų fondų išmokų laikotarpiu.
Socialiniuose tinkluose galioja viena paprasta taisyklė: jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tiesa — tai sukčiavimas.
Apgaulės schemos evoliucionuoja. Tai, kas prieš metus atrodė akivaizdus sukčiavimas, šiandien atrodo įtikinamai ir profesionaliai. Lietuvių kalba skambučio pradžioje, oficialus tonas, jūsų vardo ir net paskutinių keturių kortelės skaitmenų žinojimas — visa tai jau nėra garantija, kad skambutis tikras.
Vienintelė patikima apsauga — įprotis sustoti ir pagalvoti prieš kažką pranešant ar pervedant pinigus. Net jei balsas skamba įtikinamai. Net jei jis kalba lietuviškai.
Komentarai