Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, ką verta patikrinti automobilyje prieš rudens–žiemos sezoną: nuo padangų ir akumuliatoriaus iki šildymo sistemos ir žiemos reikmenų bagažinėje.
Šaltas oras vienu metu apsunkina kelių automobilio sistemų darbą. Žema temperatūra sumažina akumuliatoriaus efektyvumą ir padaro variklio alyvą tirštesnę, o tai apsunkina variklio paleidimą šaltu oru. Lietus, sniegas ir ledas kelia didesnius reikalavimus stabdžių sistemai ir padangų sukibimui su kelio danga, o trumpa diena didina apšvietimo sistemų apkrovą ir reikalauja ypatingo dėmesio matomumui.
Nedideli gedimai, vasarą nepastebimi, žiemą dažnai virsta rimta problema. Šiek tiek tekantis akumuliatorius, nusidėvėjusios stabdžių trinkelės ar įtrūkusi aušinimo sistemos žarna gali ramiai tarnauti visą šiltąjį sezoną, tačiau atėjus pirmajam rimtam šalčiui gali nepavykti pačiu netinkamiausiu momentu – pavyzdžiui, vidury kelio arba esant stipriam šalčiui, kai automobilis tiesiog neužsiveda.
Planinis aptarnavimas prieš sezoną paprastai kainuoja žymiai pigiau nei skubus remontas pačiame žiemos įkarštyje – jau nekalbant apie laiką, prarastą dėl evakuatoriaus, ieškant veikiančios serviso stoties ar laukiant eilėje, kol visi kiti vairuotojai vienu metu prisimena tą patį, kai pirmą kartą smarkiai atšąla. Išankstinis patikrinimas taip pat sumažina riziką įstrigti kelyje pavojingomis žiemos sąlygomis.
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles žieminės padangos yra privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – šiuo laikotarpiu draudžiama važiuoti automobiliu su vasarinėmis padangomis. Už pažeidimą numatyta bauda nuo 50 iki 100 eurų, o nustačius, kad padangos neatitinka reikalavimų, inspekcija turi teisę panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Praktikoje daugelis vairuotojų padangas keičia dar anksčiau nei numatyta oficialioje datos – vos tik vidutinė paros temperatūra stabiliai nukrinta žemiau +7 °C, nes būtent esant šiai temperatūrai vasarinių padangų gumos mišinys pradeda prarasti elastingumą ir sukibimą su kelio danga.
Žieminės padangos su spygliais leidžiamos naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. – po šios datos važiuoti automobiliu su spygliais draudžiama, net jei formaliai dar galioja privalomų žieminių padangų laikotarpis.
Mažiausias leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje yra 3 mm – tai žymiai griežtesnis reikalavimas nei vasarinėms padangoms, kurių minimalus gylis yra 1,6 mm. Protektoriaus gylį galima patikrinti naudojant specialų nusidėvėjimo indikatorių ant pačios padangos arba nebrangų matavimo prietaisą – jei protektoriaus gylis artėja prie minimalios ribos, padangas verta pakeisti dar prieš sezoną, o ne laukti, kol gylis galutinai nukris žemiau normos.
Be protektoriaus, verta patikrinti padangų slėgį ir bendrą gumos būklę – ar nėra įtrūkimų, įpjovimų ar šoninės sienelės deformacijų. Kai oro temperatūra krinta, padangų slėgis natūraliai mažėja, todėl jį verta tikrinti ir koreguoti, kai darosi šaltesnis, o ne tik vieną kartą prieš sezoną.
Atsarginis ratas arba remonto rinkinys, skirtas padangos pradūrimui pašalinti, dažnai lieka nepastebėti mėnesius, o kartais net metus. Prieš sezoną verta įsitikinti, kad atsarginis ratas yra pripūstas iki reikiamo slėgio, o remonto rinkinys yra pilnas ir nepasenęs – žiemą tikimybė, kad padanga bus pradurta ar pažeista nelygiame, ledu padengtame kelyje, yra didesnė nei vasarą.
Renkantis žiemines padangas, verta atkreipti dėmesį į 3PMSF (Alpių snaigės simbolis) – ji patvirtina, kad padanga buvo išbandyta ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus, keliamus žieminiam sukibimui, skirtingai nuo senesnio „M+S“ ženklinimo, kuris negarantuoja tokio paties efektyvumo lygio ant sniego ir ledo. Taip pat verta pasirinkti tarp dygliuotų ir nedygliuotų padangų: dygliuotos padangos veiksmingesnės ant ledo ir sutankinto sniego, tačiau triukšmingesnės, didina degalų sąnaudas ir netinka aktyviam važiavimui ant sauso asfalto, o kokybiškos padangos be dyglių – ypač skandinaviško tipo – yra universalesnės mišrioms Lietuvos žiemos kelio sąlygoms.
Prieš prasidedant šaltam sezonui verta patikrinti akumuliatoriaus įkrovos lygį ir bendrą būklę – daugumoje automobilių servisų ši patikra trunka vos kelias minutes ir leidžia iš anksto nustatyti, ar akumuliatorius artėja prie tarnavimo laiko pabaigos. Išoriniai nusidėvėjimo požymiai – korozija ant gnybtų, korpuso išsipūtimas arba pastebimai lėtesnis variklio užvedimas ryte – yra signalas, kad akumuliatoriaus keitimo negalima atidėlioti.
Esant stipriam šalčiui, cheminiai procesai akumuliatoriaus viduje sulėtėja, dėl to jo tikroji talpa ir gebėjimas tiekti paleidimo srovę žymiai sumažėja, palyginti su vasaros sąlygomis. Akumuliatorius, kuris visą vasarą puikiai susidorodavo su variklio užvedimu, esant neigiamai temperatūrai gali pasirodyti nepakankamai galingas, ypač jei jam jau keleri metai.
Be paties akumuliatoriaus, verta įsitikinti, ar veikia generatorius, kuris yra atsakingas už akumuliatoriaus įkrovimą važiuojant, ir starteris, kuris užtikrina tiesioginį variklio užvedimą. Bet kurio iš šių mazgų gedimas žymiai padidina riziką, kad šaltą rytą automobilis tiesiog neužsives, net jei pats akumuliatorius yra tvarkingas.
Prieš sezoną verta patikrinti visų šviesos prietaisų veikimą – artimosios ir tolimosios šviesos žibintų, stabdymo signalų, posūkio signalų ir gabaritinių žibintų. Esant trumpesnei dienai ir dažniems krituliams, gerai veikiantis apšvietimas tiesiogiai veikia ne tik jūsų matomumą kelyje, bet ir tai, kiek automobilis yra pastebimas kitiems eismo dalyviams.
Sutrumpėjus dienos šviesos laikui, didžioji dalis kelionių tenka sutemoms ar tamsoje, todėl verta iš anksto įsitikinti, kad žibintai yra tinkamai sureguliuoti – netinkamai sureguliuota šviesa gali apakinti priešais važiuojančius vairuotojus arba, atvirkščiai, nepakankamai apšviesti kelią priešais automobilį. Jei reikia, žibintų reguliavimą verta patikėti serviso specialistui.
Prieš prasidedant šaltam sezonui verta patikrinti variklio alyvos būklę ir lygį, o prireikus – ją pakeisti pagal techninės priežiūros tvarkaraštį. Regionuose, kur žiemos šaltos, dažnai rekomenduojama alyva su mažesniu žiemos klampumo rodikliu, kuri užtikrina lengvesnį variklio užvedimą esant žemai temperatūrai.
Aušinimo skystis turi atitikti būsimos žiemos temperatūrų diapazoną – nepakankama antifrizo koncentracija gali sukelti skysčio užšalimą aušinimo sistemoje esant stipriam šalčiui, o tai gali sukelti rimtus variklio gedimus. Aušinimo skysčio lygį ir būklę verta patikrinti iš anksto, o ne laukti pirmųjų rimtų šalčių.
Vasarinis stiklų ploviklis užšąla jau esant nedideliam minusui, o tai ne tik neleidžia nuvalyti priekinio stiklo kelyje, bet ir gali sugadinti stiklų plovimo sistemą, jei skystis užšals rezervuare ar vamzdeliuose. Perėjimas prie žiemos skysčio su atitinkamu atsparumu šalčiui – paprasta, bet privaloma pasirengimo sezonui dalis.
Stabdžių skystis laikui bėgant sugeria drėgmę, o tai sumažina jo virimo temperatūrą ir kritinėje situacijoje gali neigiamai paveikti stabdžių veiksmingumą. Stabdžių skysčio būklės patikrinimas paprastai yra planinės techninės priežiūros dalis, tačiau prieš žiemos sezoną verta patikslinti, kada jis buvo keistas paskutinį kartą.
Įvairių tipų aušinimo ir stabdžių skysčiai gali būti nesuderinami tarpusavyje dėl cheminės sudėties – jų sumaišymas gali sugadinti sistemą arba sumažinti paties skysčio veiksmingumą. Prieš įpilant bet kokį techninį skystį, verta įsitikinti, kad jis atitinka automobilyje jau naudojamą tipą, arba visiškai pakeisti skystį, o ne maišyti skirtingas sudėtis.
Stabdžių sistema yra viena iš svarbiausių saugumui žiemą, kai stabdymo kelias ir taip pailgėja dėl slidžios kelio dangos. Prieš sezoną verta patikrinti stabdžių trinkelių storį ir diskų būklę – nusidėvėjimas, nevienodas nusidėvėjimas ar įtrūkimai reikalauja nedelsiant pakeisti, o ne atidėti iki kito planinio techninio aptarnavimo.
Susidėvėję amortizatoriai pablogina rato sąlytį su kelio danga, o tai ypač pavojinga ant slidžios ar nelygios žiemos dangos. Susidėvėjimo požymiai – padidėjęs kėbulo siūbavimas pravažiavus nelygumą, pailgėjęs stabdymo kelias arba nevienodas padangų nusidėvėjimas – juos verta patikrinti prieš prasidedant sezonui, kai kelyje kyla didesnė rizika.
Vairo mechanizmo laisvumas, pašaliniai trenksmai arba sunkiai sukamas vairas – tai požymiai, kuriuos prieš žiemos sezoną verta patikrinti pas specialistą. Tinkamai veikianti vairo sistema ypač svarbi slidžiame kelyje, kur automobilio reakcijos tikslumas į vairuotojo veiksmus atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią slydimui.
Žiemos kelio nelygumai – provėžos, ledas, sniego sankaupos – sukuria papildomą apkrovą pakabai ir daro jau esamas, bet vasarą mažai pastebimas problemas daug labiau juntamas. Automobilis su susidėvėjusia pakaba žieminiu keliu praranda valdymą žymiai greičiau nei ant lygaus vasarinio asfalto.
Susidėvėję valytuvai palieka dryžius ir prastai nuvalo stiklą nuo rudens purvo ir šlapio sniego, o tai smarkiai sumažina kelio matomumą. Prieš sezoną verta patikrinti valytuvų gumelių būklę ir, jei reikia, pakeisti jas naujomis, pageidautina žiemos tipo su sustiprinta konstrukcija, atsparia apledėjimui.
Net nedidelis įskilimas ant priekinio stiklo linkęs išsiplėsti į įtrūkimą būtent atšalus orui – temperatūrų skirtumai tarp šilto salono ir šalto oro lauke sukuria papildomą įtampą stikle. Įtrūkimus ir smulkius įtrūkimus verta pašalinti iki sezono pradžios, kol remontas dar įmanomas be visiško stiklo keitimo.
Verta iš anksto patikrinti galinio stiklo šildymo veikimą ir, jei tai numatyta konstrukcijoje, priekinio stiklo arba valytuvų zonos šildymą — šios funkcijos žymiai palengvina kovą su apledėjimu ryte ir padidina saugumą pirmosiomis minutėmis po variklio užvedimo šalčio metu.
Staigus temperatūrų skirtumas tarp karšto vandens ir užšalusio stiklo sukelia terminį įtempį, dėl kurio gali atsirasti įtrūkimų ar netgi visai įtrūkti stiklas. Ledo pašalinimui verta naudoti grandiklį, specialų atitirpinimo purškiklį arba palaukti, kol automobilis įšils iš vidaus, bet jokiu būdu nenaudokite karšto vandens.
Pažeistas dažų sluoksnis – įskilimai, įbrėžimai iki metalo – yra ypač pažeidžiamas žiemą, kai kelio druskos pagreitina korozijos procesą tose vietose, kur apsauginis dažų sluoksnis yra pažeistas. Nedidelius pažeidimus verta uždažyti arba apdoroti apsaugine medžiaga prieš prasidedant sezonui.
Verta apžiūrėti kėbulą, ar jame jau nėra korozijos požymių, ypač tose vietose, kurios yra paslėptos nuo žvilgsnio – ratų arkąse, durų apačioje, automobilio dugne. Laiku apdorojus antikoroziniu preparatu prieš žiemos sezoną, kurio metu ant kelių aktyviai barstomi reagentai, žymiai pailginamas kėbulo tarnavimo laikas.
Guminės durų sandarikliai laikui bėgant praranda elastingumą ir stipriai šąlant gali prilipti prie kėbulo. Tarpiklių apdorojimas specialiu silikoniniu mišiniu prieš žiemos pradžią sumažina durų užšalimo riziką ir prailgina pačių tarpiklių tarnavimo laiką.
Automobilių spynų apdorojimas specialia priemone nuo užšalimo – tai nebrangi, bet veiksminga prevencija, padedanti išvengti nemalonios situacijos, kai raktas tiesiog nesisuka užšalusioje spynelėje. Be to, verta automobilyje laikyti nedidelį atitirpinamąjį purškiklį, jei staiga užšaltų durų rankenos ar spynos.
Prieš prasidedant sezonui verta įsitikinti, kad šildytuvas veiksmingai šildo saloną, o ne tik pučia šaltą orą. Silpnas arba nevienodas šildymas gali rodyti problemas su aušinimo sistema, termostatu arba užsikimšusiu šildymo radiatoriumi – šiuos gedimus verta diagnozuoti prieš prasidedant tikriems šalčiams.
Užsiteršęs salono filtras ne tik sumažina šildymo ir vėdinimo efektyvumą, bet ir prisideda prie langų rasojimo iš vidaus – tai ypač nemaloni problema būtent šaltuoju metų laiku, kai matomumas ir taip yra ribotas. Salono filtro keitimas prieš žiemą – nebrangi, bet naudinga prevencinė priemonė.
Žiemą oro kondicionierius naudojamas ne vėsinimui, o oro sausinimui – įjungus oro kondicionierių kartu su šildytuvu, veiksmingai pašalinamas langų rasojimas iš vidaus, o tai ypač svarbu drėgnu, lietingu ar snieguotu oru. Reguliarus oro kondicionieriaus naudojimas ištisus metus taip pat prailgina jo kompresoriaus tarnavimo laiką.
Jei automobilis turi sėdynių ir šoninių veidrodžių šildymą, verta iš anksto patikrinti, ar jos veikia – šios funkcijos ne tik didina komfortą, bet ir veidrodžių šildymas žymiai pagerina matomumą sningant ar esant šalnoms, kai veidrodžiai greitai padengiami ledu.
Pagrindinis, bet būtinas žiemos rinkinio daiktas – ledo grandiklis ir sniego šepetys. Juos verta laikyti salone, o ne bagažinėje, kuri žiemą gali būti užblokuota sniegu arba ledu ant spynos.
Pradėjimo laidai, skirti akumuliatoriui paleisti iš kito automobilio – nebrangus, bet labai praverčiantis įrankis, jei šaltą rytą išsikrauna akumuliatorius. Alternatyvus, patogesnis variantas – kompaktiškas paleidimo įrenginys, leidžiantis užvesti automobilį savarankiškai, be kito vairuotojo pagalbos.
Vilkimo lynas pravers ne tik esant rimtai gedimui, bet ir tais atvejais, kai automobilis įstrigo sniege ar slidžiame pakilime ir jam reikia kito automobilio pagalbos, kad galėtų pajudėti iš vietos.
Šiltos pirštinės, skirtos dirbti su automobiliu šaltyje – nuo grandinių montavimo iki rato keitimo – ir žibintuvėlis situacijoms, kai gedimas įvyksta tamsoje, – tai paprasti daiktai, apie kuriuos dažnai pamirštama, kol neatsiranda reali būtinybė.
Pirmosios pagalbos rinkinys ir avarinio sustojimo ženklas – daugeliu atvejų pagal teisės aktų reikalavimus privalomi elementai, tačiau žiemą ypač svarbu įsitikinti, kad jie tikrai yra automobilyje, o ne buvo netyčia palikti namuose po paskutinio patikrinimo.
Ilgoms žiemos kelionėms verta papildomai pasiimti pledą arba šiltus drabužius, jei teks ilgai laukti pagalbos šaltu oru, vandens atsargą ir, jei planuojama keliauti retai važiuojamais keliais, visiškai įkrautą telefoną su atsarginiu įkrovikliu.
Esant stipriam šalčiui, dyzelinis kuras gali iš dalies sutirštėti, jei naudojamas vasarinis kuras, nepritaikytas žemoms temperatūroms – tai gali apsunkinti arba visiškai užkirsti kelią variklio užvedimui. Atėjus šalčiams, svarbu pereiti prie žiemos dyzelino, kuris išlaiko sklandumą esant žemai temperatūrai.
Dyzeliniuose varikliuose kaitinimo žvakės yra atsakingos už degimo kameros išankstinį pašildymą prieš užvedimą šaltu oru. Susidėvėjusios arba sugedusios kaitinimo žvakės žymiai apsunkina dyzelinio variklio užvedimą šaltu oru – jas verta patikrinti iš anksto, ypač jei variklio užvedimas jau pradėjo atrodyti ne toks patikimas kaip anksčiau.
Reikėtų patikrinti, ar dyzelinio automobilio kuro filtras nėra užsikimšęs – užsikimšęs filtras kartu su sutirštėjusiu kuru esant žemai temperatūrai gali visiškai užblokuoti kuro tiekimą į variklį. Benzininių automobilių atveju taip pat naudinga prieš sezono pradžią įsitikinti, kad degalų sistema veikia tinkamai ir nėra nuotėkių.
Problemos su dyzelinio variklio užvedimu dėl sutirštėjusio kuro ar sugedusių kaitinimo žvakių beveik visada pasireiškia netikėtai, pačią nepatogiausią šaltą rytą — daug protingiau atlikti profilaktinę techninę priežiūrą iš anksto, kol temperatūra dar nenukrito iki kritinių verčių.
Elektromobilio ar hibridinio automobilio traukos akumuliatorius, kaip ir įprastas akumuliatorius, žemose temperatūrose praranda dalį efektyvumo. Prieš žiemos sezoną verta įsitikinti, kad akumuliatorius yra geros būklės, o jo šilumos valdymo sistema veikia tinkamai – nuo to tiesiogiai priklauso važiavimo nuotolio stabilumas šaltu oru.
Elektromobilių savininkams verta iš anksto atsižvelgti į tai, kad tikrasis nuvažiuojamas atstumas žiemą pastebimai sumažėja, palyginti su vasaros rodikliais – tai lemia tiek sumažėjęs akumuliatoriaus efektyvumas esant žemai temperatūrai, tiek papildomas energijos suvartojimas salono šildymui. Planuojant tolimas keliones žiemą, protinga numatyti didesnį įkrovos atsargą nei vasarą.
Elektromobilio įkrovimo greitis žemoje temperatūroje taip pat gali sumažėti, ypač greitojo įkrovimo stotyse, jei akumuliatorius nėra iš anksto pašildytas. Daugelis šiuolaikinių elektromobilių turi akumuliatoriaus išankstinio pašildymo funkciją prieš įkrovimą arba kelionę – verta iš anksto susipažinti su šia funkcija konkrečiame modelyje, jei ji yra numatyta.
Salono ir akumuliatoriaus išankstinio šildymo funkcija, kai automobilis dar prijungtas prie įkroviklio, — patogi galimybė elektromobilių ir hibridų savininkams: ji leidžia pradėti kelionę jau sušildytoje salono erdvėje ir su efektyviau veikiančiu akumuliatoriumi, nenaudojant kelionei sukauptos energijos šildymui.
Iki lapkričio 10 d. pakeiskite vasarines padangas į žiemines, patikrinkite protektoriaus gylį (ne mažiau kaip 3 mm) ir slėgį visose keturiose ratose, taip pat atsarginio rato arba remonto rinkinio būklę.
Patikrinkite akumuliatoriaus įkrovos lygį ir bendrą būklę, taip pat generatoriaus ir starterio veikimą.
Patikrinkite ir, jei reikia, pakeiskite variklio alyvą, aušinimo skystį, žiemos stiklų plovimo skystį ir stabdžių skystį.
Patikrinkite stabdžių trinkelių storį, diskų būklę ir bendrą stabdžių sistemos veikimą.
Įsitikinkite, kad visi žibintai, stabdymo signalai ir posūkio signalai veikia tinkamai; prireikus sureguliuokite žibintų šviesą.
Pakeiskite susidėvėjusius stiklo valytuvus, pašalinkite įtrūkimus ant priekinio stiklo ir patikrinkite galinio bei, jei numatyta, priekinio stiklo šildymą.
Patikrinkite šildytuvo veikimą, pakeiskite salono filtrą ir įsitikinkite, kad sėdynių bei veidrodžių šildymas, jei tokie yra, veikia tinkamai.
Pasirūpinkite ledo grandikliu, sniego šepečiu, laidais arba paleidimo įrenginiu, vilkimo trosu, pirštinėmis, žibintu, pirmosios pagalbos rinkiniu ir avarinio sustojimo ženklu.
Tinkamas automobilio paruošimas sezonui užtrunka vieną ar dvi dienas, tačiau žymiai sumažina nemalonių netikėtumų riziką pačiame žiemos įkarštyje – nuo išsikrovusio akumuliatoriaus iki pavojingo stabdymo kelio ant ledo. Jei patikrinimo metu paaiškėjo, kad atėjo laikas pakeisti padangas, akumuliatorių arba įsigyti žiemos reikmenų rinkinį į bagažinę, mūsų skelbimų lentoje dažnai galima rasti naudingų pasiūlymų automobilių prekėms – ten pat patogu ir patalpinti skelbimą, jei, pavyzdžiui, senas vasarinių padangų komplektas ar atsarginė baterija nebereikalingi.
Komentarai