Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima ir ko negalima daryti važiuojant dviračiu ir elektriniu paspirtuku Lietuvoje, koks turi būti amžius, kada privaloma dėvėti šalmą ir kokia atsakomybė gresia už pažeidimus.
Teisiniu požiūriu įprastas dviratis ir elektrinis paspirtukas, kurio galia neviršija 1 kW, o greitis ribojamas iki 25 km/h, priskiriami tai pačiai nemotorinių transporto priemonių kategorijai, todėl jiems taikomos beveik vienodos kelių eismo taisyklės. Skirtumas atsiranda, kai kalbama apie galingesnius elektrinius paspirtukus: jei galia viršija 1 kW, o greitis – 25 km/h, transporto priemonė teisiškai prilyginama mopedui ir jai reikalinga registracija, techninės apžiūros, civilinės atsakomybės draudimo ir AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
Būtent todėl prieš perkant elektrinį paspirtuką verta atidžiai išnagrinėti jo technines charakteristikas – nuo to tiesiogiai priklauso, kokių taisyklių ir dokumentų reikės.
Pagrindinis pokytis, įsigaliojęs nuo 2026 m. sausio 1 d., – privalomas užsegto šalmo naudojimas visiems be išimties elektrinių mikromobilumo priemonių vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos. Anksčiau šalmas buvo privalomas tik nepilnamečiams arba tiems, kurie važiavo važiuojamąja dalimi – dabar išimčių nebeliko niekam.
Be to, patikslinti reikalavimai mikrotransporto priemonių techninei įrangai: privalomi veikiantys stabdžiai, garso signalas, baltas priekinis žibintas, raudonas galinis žibintas ir oranžiniai šviesos atšvaitai šonuose.
Teisę savarankiškai važiuoti važiuojamąja dalimi, dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu ir gyvenamosiose zonose elektrine mikromobilumo priemone turi asmenys, ne jaunesni nei 16 metų. Paaugliams nuo 14 metų leidžiama važiuoti važiuojamąja dalimi su sąlyga, kad jie baigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą specialų mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.
Daugiabučio namo kieme amžiaus apribojimų nėra, tačiau vaikus, jaunesnius nei 10 metų, privalo lydėti suaugusysis.
Dviratininkams leidžiama važiuoti dviračių takais, bendrais pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis, o jei jų nėra – kelkraščiu arba kraštine dešiniąja važiuojamosios dalies juosta. Gyvenamosiose zonose ir prie namų teritorijose dviračiu galima važiuoti beveik laisvai, tačiau atsižvelgiant į pėsčiųjų pirmenybę.
Važiuodamas dviračių taku arba bendru pėsčiųjų ir dviračių taku, dviratininkas privalo duoti kelią pėstiesiems ir važiuoti taip, kad jiems netrukdytų. Išvažiuodamas į važiuojamąją dalį – pavyzdžiui, jei dviračių tako nėra arba jo būklė neleidžia važiuoti saugiai – dviratininkas turi laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto ir važiuoti viena eilute.
Vaikams nuo 8 metų leidžiama važiuoti dviračiu važiuojamojoje dalyje tik lydimiems suaugusiųjų. Jaunesni nei 8 metų vaikai gali važiuoti dviračiu be amžiaus apribojimų gyvenamųjų namų teritorijoje ar kieme, tačiau taip pat turi būti prižiūrimi suaugusiųjų.
Dviratininkams, vyresniems nei 18 metų, šalmo nešiojimas lieka rekomendacija, o ne privalomas reikalavimas – skirtingai nei elektrinių mikromobilumo priemonių naudotojams. Nepilnamečiams dviratininkams iki 18 metų šalmas yra privalomas nepriklausomai nuo važiavimo vietos. Be to, svarstoma galimybė išplėsti šį privalomą reikalavimą visiems dviratininkams be išimčių, todėl verta sekti galimus tolesnius taisyklių pakeitimus.
Tamsioje paros dalyje arba esant blogam matomumui dviratis turi būti įrengtas baltu priekiniu žibintu ir raudonu galiniu žibintu, o vairuotojas privalo užsidėti atšvaitinę liemenę. Tokios įrangos nebuvimas ne tik kelia pavojų, bet ir yra atskiras pagrindas skirti baudą patikrinimo metu.
Savarankiškai vairuoti elektrinį paspirtuką važiuojamojoje dalyje, dviračių takuose, dviračių juostose, kelkraštyje ir gyvenamojoje zonoje leidžiama nuo 16 metų. Paaugliams nuo 14 metų tai leidžiama tik turint mokyklos išduotą pažymėjimą apie atitinkamo mokymo kurso baigimą.
Prioritetinės elektrinių paspirtukų važiavimo vietos – dviračių takai, bendri pėsčiųjų ir dviračių takai bei dviračių juostos. Jei maršrute nėra nė vienos iš šių galimybių, leidžiama važiuoti kelkraščiu arba, jei jo nėra, važiuojamosios dalies kraštu.
Važiavimas šaligatviu leidžiamas tik išimtiniais atvejais – kai nėra dviračių tako, bendro pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos ar tinkamo kelkraščio, arba kai važiuoti jais objektyviai neįmanoma, pavyzdžiui, dėl duobių ar kitų kliūčių.
Važiuodamas kelkraščiu, bendru pėsčiųjų ir dviračių taku arba šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems ir nekeltų jiems pavojaus. Važiuojant šalia pėsčiojo, greitį reikia sumažinti iki jo judėjimo tempo, išlaikant saugų atstumą iš šono.
Elektrinėmis riedlentėmis draudžiama kirsti važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėjas – šioje vietoje vairuotojas privalo nulipti nuo riedlentės ir ją vesti šalia savęs kaip pėsčiasis. Taip pat draudžiama važiuoti greitkeliais ir kitomis keliais, kuriuose dėl greičio apribojimų ar eismo intensyvumo lengvųjų transporto priemonių buvimas tampa nesaugus.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. šalmas privalomas visiems elektrinių mikromobilumo priemonių vairuotojams – nepriklausomai nuo amžiaus ir to, kur tiksliai vyksta eismas: dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja dalimi. Leidžiami tinkamai užsidėti ir užsegti dviračių, riedučių ar motociklų tipo šalmai.
Jei elektrinis paspirtukas nuomojamas per nuomos paslaugą, pareiga suteikti šalmą tenka nuomos operatoriui. Tai taikoma visiems didiesiems bendro naudojimo paspirtukų operatoriams, veikiantiems Lietuvos miestuose – jie privalo užtikrinti, kad klientas gautų tinkamo dydžio sertifikuotą šalmą.
Važiuojant važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, vairuotojas privalo užsidėti atšvaitinę liemenę su atšvaitais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltas, o gale – raudonas žibintas. Šis reikalavimas tiesiogiai lemia, kaip greitai vairuotojai ir kiti eismo dalyviai pastebės jus kelyje – dauguma rimtų eismo įvykių, į kuriuos įtraukiami mikromobilumo transporto priemonės, įvyksta būtent dėl prasto matomumo sutemose ir naktį.
Važiuoti per pėsčiųjų perėją dviračiu ar elektriniu paspirtuku draudžiama – kertant važiuojamąją dalį šioje vietoje reikia nulipti nuo transporto priemonės ir ją vesti šalia savęs, kaip tai daro pėstysis.
Be pėsčiųjų perėjų, nulipti nuo transporto priemonės reikia bet kurioje situacijoje, kai tolesnis važiavimas transporto priemone kelia pavojų pėstiesiems arba pažeidžia nustatytą tvarką – pavyzdžiui, vietose, kur susirenka daug žmonių, arba įvažiuojant į zoną, kurioje nemotorizuotų transporto priemonių eismas yra tiesiogiai uždraustas atitinkamu kelio ženklu.
Visose vietose, kur dviratininkas ar elektrinio paspirtuko vairuotojas dalijasi erdvę su pėsčiaisiais – bendroje takelėje, kelkraštyje, išimtiniais atvejais – šaligatvyje, – pirmenybė visada teikiama pėsčiajam. Ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, kas formaliai turi teisę važiuoti konkrečioje maršruto vietoje.
Sankryžose ir dviračių perėjimuose dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai privalo vadovautis tomis pačiomis šviesoforo signalais ir kelio ženklais kaip ir kiti eismo dalyviai. Ypatingą dėmesį verta skirti dviračių perėjimams per važiuojamąją dalį – net ir esant specialiai ženklinimui reikia įsitikinti, kad artėjantis automobilis tikrai suteikia kelią, o ne tik sumažina greitį.
Naudotis telefonu važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku draudžiama taip pat, kaip ir automobilių vairuotojams, ir už tai skiriama bauda. Laikyti telefoną rankoje navigacijai ar susirašinėjimui važiuojant reiškia ne tik riziką gauti baudą, bet ir žymiai padidėjusią avarijos tikimybę dėl dėmesio praradimo.
Leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje dviratininkams ir elektrinių paspirtukų vairuotojams yra 0,4 promilės – toks pat kaip ir automobilių vairuotojams. Jei šis lygis viršijamas nuo 0,41 iki 1,5 promilės, gresia bauda nuo 80 iki 150 eurų, o jei lygis viršija 1,5 promilės arba atsisakoma atlikti blaivumo patikrinimą – nuo 150 iki 200 eurų.
Svarbu žinoti: jei elektrinis paspirtukas pagal technines charakteristikas prilyginamas mopedui (galia didesnė nei 1 kW arba greitis didesnis nei 25 km/h), jam taikomos kur kas griežtesnės taisyklės, įskaitant visišką netoleranciją alkoholiui ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki ketverių metų.
Papildomo keleivio vežimas dviračiu ar elektriniu paspirtuku, kurio konstrukcija nenumato tokios galimybės, yra draudžiamas ir yra vienas iš dažniausiai fiksuojamų pažeidimų, ypač tarp jaunimo, kuris dažnai važinėjasi dviese vienu paspirtuku.
Staigūs manevrai šalia pėsčiųjų, saugaus greičio viršijimas mišriuose takuose ir šaligatviuose, taip pat bet koks elgesys, verčiantis pėsčiąjį užleisti kelią ar šoktelėti į šoną, laikomas pažeidimu ir gali užtraukti atsakomybę, ypač jei įvyko susidūrimas arba susiklostė avarinė situacija.
Kaip ir visi kiti eismo dalyviai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai privalo laikytis šviesoforų signalų ir kelių ženklų reikalavimų. Važiavimas per raudoną šviesoforo signalą arba ženklo, draudžiančio nemotorizuotą transportą tam tikrame ruože, nepaisymas fiksuojamas policijos taip pat, kaip ir analogiškas automobilisto pažeidimas.
Važiuoti šaligatviu leidžiama tik tuomet, kai maršrute nėra dviračių tako, bendro pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos ir tinkamo kelkraščio, arba kai jais pasinaudoti objektyviai neįmanoma – pavyzdžiui, dėl remonto darbų ar rimtų kelio dangos pažeidimų.
Važiuodamas šalia pėsčiųjų šaligatviu, kelkraščiu ar bendru taku, vairuotojas privalo sumažinti greitį maždaug iki pėsčiojo judėjimo greičio – apytikriai 3–7 km/h — ir išlaikyti pakankamą šoninį atstumą, kad aplenkimas būtų saugus abiem pusėms.
Net tais atvejais, kai formaliai elektrinei riedlentei leidžiama važiuoti šaligatviu, pėsčiasis šioje erdvėje išlieka pirmenybę turintis eismo dalyvis. Vairuotojas privalo prisitaikyti prie pėsčiųjų, o ne atvirkščiai – ši taisyklė yra aiškiai įtvirtinta galiojančiose kelių eismo taisyklėse ir aktyviai kontroliuojama policijos vietose, kuriose yra didelis pėsčiųjų srautas.
Prieš kiekvieną ilgesnę kelionę verta įsitikinti, kad stabdžių sistema veikia tinkamai ir be uždelsimo reaguoja į paspaudimą. Tai ypač svarbu po žiemos laikymo arba ilgesnės transporto priemonės nenaudojimo pertraukos, kai mechanizmai galėjo sudrėkti arba iš dalies sugesti.
Priekinio žibinto, galinio žibinto ir šoninių atšvaitų veikimą verta tikrinti reguliariai, o ne tik prieš kelionę tamsiu paros metu – pagal galiojančias taisykles, veikiantis apšvietimas yra privalomas reikalavimas, o ne rekomendacija.
Tinkamas padangų slėgis tiesiogiai veikia valdymą ir stabdymo kelią, ypač ant šlapio kelio paviršiaus. Elektrinio paspirtuko atveju prieš kelionę taip pat verta patikrinti akumuliatoriaus įkrovos lygį – išsikrovimas kelyje, ypač šaltu oru, kai akumuliatoriaus talpa mažėja greičiau, gali sukelti nemalonią ir nesaugią situaciją toli nuo namų.
Važiavimas su sugedusiais stabdžiais, be apšvietimo ar su pažeistu rėmu ne tik padidina avarijos riziką, bet ir yra atskiras pagrindas skirti baudą patikrinimo metu. Kelias minutes sutaupyti patikrinant transporto priemonę prieš kelionę yra niekas, palyginti su galimo eismo įvykio pasekmėmis.
Tarp dažniausių pažeidimų – važiavimas be privalomojo šalmo, telefono naudojimas važiuojant, važiavimas dviese vienu transporto priemone, kuri nėra pritaikyta keleiviui vežti, ir pėsčiųjų eismo pirmenybės nesilaikymas mišriose eismo juostose. Policija reguliariai atlieka sustiprintus dviratininkų ir paspirtukų naudotojų patikrinimus miestų centruose ir netoli populiarių poilsio maršrutų, ypač šiltuoju metų laiku.
Baudą už dviračio ar elektrinio paspirtuko vairavimą apsvaigus, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 iki 1,5 promilės, sudaro nuo 80 iki 150 eurų, o esant aukštesniam alkoholio kiekiui arba atsisakius pasitikrinti – nuo 150 iki 200 eurų. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad jei vienu metu užfiksuojami keli pažeidimai – pavyzdžiui, šalmo nedėvėjimas, neblaivumas ir važiavimas dviese – bendra baudų suma sudedama ir už vieną incidentą gali viršyti kelis šimtus eurų.
Tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas laikytųsi amžiaus apribojimų ir saugos taisyklių, važiuodamas dviračiu ar elektriniu paspirtuku. Jei nepilnametis važiuoja be šalmo, naudoja transporto priemonę nebaigęs privalomojo mokymo kurso arba pažeidžia amžiaus apribojimus, bauda gali būti skirta būtent vaiko teisėtam atstovui.
Pakankamas atstumas nuo kitų eismo dalyvių – tiek iš paskos, tiek iš šono – suteikia daugiau laiko sureaguoti staigaus stabdymo ar manevro atveju. Tai ypač aktualu judriose dviračių takuose piko valandomis, kai eismo intensyvumas pastebimai padidėja.
Išankstinis rankos signalas prieš posūkį ar persirikiavimą padeda kitiems eismo dalyviams – tiek dviratininkams ir paspirtukų naudotojams, tiek automobilių vairuotojams – numatyti jūsų tolesnius veiksmus ir sumažinti susidūrimo riziką.
Vietos šalia mokyklų, vaikų darželių ir viešojo transporto stotelių reikalauja ypatingo dėmesio: čia didelė tikimybė, kad eismo kelyje staiga pasirodys pėsčiasis, ypač vaikas. Tokiose vietose verta iš anksto sumažinti greitį, nepriklausomai nuo oficialių kelio ženklų reikalavimų.
Šlapias arba apledėjęs kelio paviršius žymiai pailgina stabdymo kelią ir sumažina tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko valdymą. Sudėtingomis oro sąlygomis protingiau iš anksto sumažinti greitį, o ne pasikliauti reakcija paskutinę akimirką.
Prieš išvažiuojant verta įsitikinti, kad stabdžiai veikia, kad veikia priekiniai ir galiniai žibintai, kad elektrinio paspirtuko akumuliatorius yra pakankamai įkrautas ir kad padangų slėgis yra tinkamas.
Reikėtų turėti užsegamą sertifikuotą šalmą, atšvaitinę liemenę, skirtą važiuoti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, o 14–16 metų amžiaus nepilnamečiams elektrinių paspirtukų vairuotojams – mokymo kurso baigimo pažymėjimą.
Pagrindinės taisyklės, kurias verta prisiminti kiekvienos kelionės metu: be jokių išimčių duoti kelią pėstiesiems, nulipti nuo paspirtuko pėsčiųjų perėjose, nevairuoti apsvaigus ir ne naudoti telefono važiuojant. Laikantis šių paprastų reikalavimų, sumažėja tiek avarijos, tiek baudos rizika susidūrus su policija.
Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje dviratininkams ir elektrinių paspirtukų naudotojams taikomos taisyklės tapo žymiai griežtesnės, todėl jas verta išsiaiškinti iš anksto, o ne po pirmojo baudos skyrimo. Jei pagal naujas taisykles reikalinga tinkama sertifikuota šalma, atšvaitinę liemenę ar patį dviratį bei elektrinį paspirtuką, patogu ir naudinga viską, ko reikia, rasti skelbimų lentoje – ten galima palyginti pasiūlymus atitinkamoje transporto priemonių ir įrangos kategorijoje, o nebereikalingą transporto priemonę visada galima iškelti skelbimą ir parduoti.
Komentarai