Jie atliko remontą – ir dabar prie įėjimo guli kalnas senų plytelių, gipso kartono apdailos ir išardytų langų rėmų. Visa tai mesti į paprastą buitinį konteinerį yra bloga idėja: Lietuvoje draudžiama priimti statybines atliekas, o bauda už pažeidimą prasideda nuo 30 eurų. Pakartotinio pažeidimo ar šiukšlių išvežimo gamtoje atveju suma padidėja iki 1000 eurų, o pažeidėjas gali būti konfiskuotas. Išsiaiškinkime, kaip atsikratyti statybinių atliekų teisėtai ir be papildomų išlaidų.
Inertiškos medžiagos apima betoną, plytas, keramines čerpes, tinką ir stogo čerpes.
Apdailos ir konstrukcinės atliekos – gipso plokštės, seni mediniai ir plastikiniai langai, durys, parketas, laminatas, linoleumas, taip pat išardyta santechnika – kriauklės, tualetai, vonios.
Statybinių medžiagų pakuotės – cemento maišai, kartonas, apsauginė plėvelė, putos – taip pat gabenamos atskirai.
Tačiau asbesto turintis šiferis, stiklo vata, mineralinė vata, lakų likučiai, dažai, klijai ir tirpikliai priskiriami pavojingoms atliekoms, o žemiau aptariamas specialus pokalbis su jais.
Jei renovacija paveikė vieną butą, paprasčiausias variantas – patiems vežti šiukšles į dideles atliekų surinkimo aikšteles, DGASA (Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės). Jas valdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), ir per metinį laikotarpį pristatymas yra nemokamas.
Riba priklauso nuo regiono: paprastai vienam gyventojui ar namų ūkiui nemokamai priimama nuo 250 iki 500 kg statybinių atliekų per metus.
Prie įėjimo reikės asmens tapatybės kortelės – lietuviško asmens tapatybės kortelės arba leidimo gyventi: darbuotojas pasveria automobilį prieš ir po iškrovimo bei įrašo pokyčius vienoje sistemoje. Jei limitas viršijamas, teks sumokėti papildomus kilogramus – paprastai apie 0,10–0,15 €/kg.
Atkreipkite dėmesį, kad vietų tvarkaraštis nėra toks pat: daugelis nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais, tačiau šeštadieniais – atviri.
Dideli remonto darbai, pavyzdžiui, sienų ar lubų išardymas, tikrai nepadengs DGASA ribos – čia reikia privačios išvežimo paslaugos. Big Bags yra patogūs vidutinio masto remontui: patvarus polipropileno maišas, kurio tūris 1 m³, gali atlaikyti iki 1–1,5 tonos. Jis užpildomas netoli namo, o tada įmonės manipuliatorius paima maišą visą.
Jei kiekis yra tonomis, prasminga užsisakyti metalinį konteinerį , kurio tūris 6–10 m³ – įmonė jį atveža į vietą, palieka kelioms dienoms ir tada išveža apdorojimui.
Atkreipkite dėmesį: norint įrengti konteinerį savivaldybės žemėje – gatvėje, šaligatvyje, viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje – gali prireikti savivaldybės leidimo. O jei tiesiog nėra kam vienam išnešti šiukšlių, galite užsakyti komandą su mikroautobusu ar savivarčiu, kurie viską priims iki galo.
Senas skalūnas ir kitos asbesto turinčios medžiagos yra pavojingos su asbesto dulkėmis, todėl jos tvarkomos skirtingai.
Kategoriškai neįmanoma sumaišyti asbesto šiferio su betonu ar plytomis – jis turi būti supakuotas atskirai, sandarioje plėvelėje arba maišuose.
Nemokamos aukojimo ribos čia yra griežtesnės – paprastai iki 200–500 kg per metus, priklausomai nuo regiono, ir tokios šiukšlės priimamos ne jokioje DGASA vietoje, o tik ten, kur įrengtos pavojingų atliekų priėmimo priemonės.
Iš anksto įvertinkite tūrį: iki 300–400 kg šiukšlių galima palaipsniui išvežti automobiliu su priekaba, tačiau atliekant didelius remontus geriau iš karto numatyti didelį maišą arba 6–8 m³ talpos konteinerį – kitaip atliekos kaupsis bute ar kieme.
Rūšiuokite betoną, medį, plastiką ir pavojingas medžiagas atskirai ir pasiimkite pasą arba leidimą gyventi – be dokumento jūsų nepriims į vietą.
Patogu peržiūrėti dabartines ribas ir artimiausią svetainę viename portale atliekos.lt – yra interaktyvus žemėlapis.
Jūsų regionui taip pat galite apsilankyti operatoriaus svetainėje:
Lengviausias būdas rasti paėmimo paslaugą su pakrovimu ar konteinerių nuoma – per meistrų ir remonto įmonių skelbimus.
Šaltiniai: atliekos.lt, vaatc.lt, kaunoratc.lt, kratc.lt
Komentarai