Prisijunkite prie savo paskyros ir pasinaudokite visais mūsų prekybos platformos privalumais.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokius automobilius šiandien renkasi Lietuvos gyventojai, kodėl naudotų automobilių rinka išlieka tokia didelė ir kas laukia Lietuvos automobilių savininkų artimiausiais metais.
Lietuva – šalis, kurioje už didžiųjų miestų ribų viešojo transporto tinklas nėra labai tankus, todėl asmeninis automobilis čia yra ne prabanga, o būtinybė. Darbas, kelionės pas giminaičius į kitus miestus, vasarnamiai ir kelionės po šalį – visa tai priklauso nuo to, ar turite savo automobilį.
Tai rodo ir bendri automobilių parko statistiniai duomenys: 2026 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1 766 604 M1 kategorijos lengvųjų automobilių, iš kurių didžioji dauguma priklauso fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad praktiškai kiekvienoje lietuvių šeimoje yra bent vienas automobilis, o dažnai – net du.
Pagrindinis pastarųjų metų pokytis – sparčiai didėjanti elektrifikuoto transporto dalis, nepaisant tebesitęsiančios meilės tradicinėms markėms. Lietuviai neskuba staigiai atsisakyti įprastų „Volkswagen“, „BMW“ ir „Toyota“ automobilių, tačiau vis aktyviau domisi tų pačių modelių hibridinėmis ir elektrinėmis versijomis.
Pastebimai išaugo ir naudotų automobilių dalis: 2025 m. naudotų automobilių rinkoje registracijų skaičius išaugo apie 39 %, o tai rodo didelį pirkėjų aktyvumą – jie teikia pirmenybę patikrintiems naudotiems automobiliams, o ne naujiems automobiliams už pernelyg didelę kainą.
Jei anksčiau rinkdamiesi automobilį lietuviai orientavosi beveik išskirtinai į kainą ir markės reputaciją, tai šiandien prioritetų sąraše atsirado nauji punktai: degalų sąnaudos, elektrifikuotų modelių techninės priežiūros išlaidos, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir aplinkosaugos normos, kurios gali turėti įtakos būsimiems apribojimams senesniems dyzeliniams automobiliams miestuose.
Tuo tarpu krosoveriai ir kompaktiški visureigiai tvirtai įsitvirtino kaip labiausiai pageidaujamas kėbulo tipas – jie derina aukštą sėdėjimo padėtį, talpų bagažinę ir universalumą tiek mieste, tiek kelionėse už miesto ribų.
Lietuva, kaip vieningos Europos automobilių rinkos dalis, tiesiogiai jaučia bendras Europos tendencijas. Elektromobilių rinkos dalies augimas, griežtesni aplinkosaugos standartai ir Kinijos automobilių gamintojų ekspansija – visi šie procesai, prasidėję Vakarų Europoje, su nedideliu vėlavimu pasiekia ir Baltijos šalis.
Iškalbingas pavyzdys – kinų prekių ženklų rinkos dalis: jei vidutiniškai Europoje 2025 m. ji išaugo iki 5,1 % rinkos, o tai reiškia 91 % šuolį, palyginti su praėjusiais metais, tai Lietuvoje Kinijos markės jau užima pastebimą nišą ir toliau plečia savo įtaką.
Lietuvoje šeimos automobilis – tai visų pirma talpa, patikimumas ir nedidelės eksploatacijos išlaidos. Būtent todėl pardavimų viršūnėje stabiliai laikosi universalai ir verslo klasės sedantai, tokie kaip „Volkswagen Passat“, į kuriuos telpa ir vaikų vežimėliai, ir vasarnamio derlius, ir atostogų lagaminai.
Krosoveriai klasikiniais sedanais pranoksta net keliais aspektais: aukštesnė sėdėjimo vieta yra patogi važiuojant Lietuvos keliais tarpsezonio metu, visų ratų pavara (kai kuriose versijose) praverčia žiemą, o padidintas prošvaisa apsaugo nuo nelygumų regionų antrinėse keliuose.
Nenuostabu, kad tarp dažniausiai registruojamų naujų modelių tvirtai laikosi būtent kompaktiški krosoveriai – pavyzdžiui, „Toyota RAV4“ ir „Toyota Yaris Cross“ yra tarp naujų automobilių pardavimo lyderių šalyje.
Lietuvos pirkėjas tradiciškai yra konservatyvus: jis greičiau pasirinks laiko patikrintą modelį su žinoma gedimų istorija nei eksperimentinę naujovę. Būtent todėl metų populiariausių modelių sąraše jau daugelį metų pirmauja „Volkswagen Golf“, „BMW“ 3-iosios ir 5-osios serijos automobiliai – modeliai, kuriems siūlomas platus atsarginių dalių asortimentas, išplėtotas serviso tinklas ir nuspėjamos techninės priežiūros išlaidos.
Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje šiandien siekia apie 9 500 eurų, ir būtent šis skaičius didžiąja dalimi lemia paklausos struktūrą. Pirkėjai ieško pusiausvyros: automobilis turi būti pakankamai naujas, kad nereikėtų nuolat išlaidauti remontui, bet ir pakankamai prieinamas, kad tilptų į protingą biudžetą.
Čia į pagalbą ateina skelbimų platformos: skelbimų lentoje galima palyginti dešimtis pasiūlymų dėl to paties modelio, juos filtruoti pagal kainą, pagaminimo metus ir ridos rodiklį, o tada patalpinti skelbimą apie savo senojo automobilio pardavimą, kad gautumėte papildomų lėšų naujam automobiliui įsigyti.
„Volkswagen“ išlieka populiariausia markė Lietuvos keliuose: 2025 m. pradžioje šalyje buvo įregistruota 288 306 šios markės automobilių, o populiariausiu šios markės, o ir visos Lietuvos automobilių rinkos, modeliu tapo „Volkswagen Passat“ – jam tenka apie 31 % visų šalyje įregistruotų „Volkswagen“ automobilių.
2025 m. markė toliau stiprino savo pozicijas: buvo įregistruota 19 304 „Volkswagen“ automobiliai – beveik 13 % daugiau nei prieš metus, be to, didžiąją dalį sudarė naudoti automobiliai.
„Toyota“ tradiciškai siejama su patikimumu ir mažomis techninės priežiūros išlaidomis, o pastaraisiais metais šis prekės ženklas dar labiau sustiprino savo pozicijas dėka hibridinių modelių. Remiantis mėnesio naujų automobilių registracijos statistika, šis prekės ženklas stabiliai užima pirmąją vietą: pavyzdžiui, 2025 m. kovo mėnesį buvo įregistruota 1 114 naujų „Toyota“ automobilių – daugiau nei bet kurio kito prekės ženklo.
Tarp populiariausių šio prekės ženklo naujų modelių – „Toyota Corolla“, „Toyota RAV4“ ir „Toyota Yaris Cross“, o tai patvirtina nuolatinį lietuvių susidomėjimą praktiškais hibridiniais krosoveriais ir kompaktiškais sedanais.
Vokiškos „premium“ klasės automobiliai išlieka atskira kategorija Lietuvos rinkoje. „BMW“ užtikrintai pirmauja tarp naudotų automobilių: 2025 m. šalyje buvo įregistruota 17 162 naudotų „BMW“ automobilių, o populiariausiomis šio gamintojo modeliais tapo 3-ioji serija (4373 automobiliai) ir 5-ioji serija (4288 automobiliai).
„Audi“ taip pat stabiliai patenka į penkių populiariausių markių penketuką pagal naudotų automobilių registracijų skaičių – 10 601 automobilis 2025 m., o tai patvirtina nuolatinę lietuvių paklausą naudotiems vokiškiems „premium“ automobiliams.
Jei „premium“ segmente dominuoja vokiškos markės, tai vidutinės kainos kategorijoje pirmauja markės, siūlančios optimalų kainos ir įrangos santykį. Tarp naujų automobilių „Škoda“ nuolat patenka į trijų dažniausiai registruojamų markių trejetuką – 2025 m. užregistruota 5 156 naujų šios markės automobilių, o „Hyundai“ stabiliai užbaigia penketuką pagal naujų automobilių registracijų skaičių.
Šios markės ypač populiarios tarp pirkėjų, kuriems svarbus šiuolaikinis įrangos lygis ir gamintojo garantija, tačiau jie nenori permokėti už prabangią markę.
Važinėjimui mieste lietuviai vis dažniau renkasi kompaktiškus modelius – juos lengviau pastatyti tankiai užstatytuose senamiesčių rajonuose Vilniuje ar Kaune, jie ekonomiškesni degalų sąnaudų atžvilgiu ir pigesni aptarnavimo atžvilgiu. Šiai kategorijai priskiriamos tokios modeliai kaip „Toyota Yaris“, „Škoda Fabia“ ir jų analogai iš kitų markių.
Šeimoms su vaikais ir aktyvią gyvenimo būdą turinčioms šeimoms pagrindinis kriterijus išlieka bagažinės ir salono talpa. „Volkswagen Passat“ universalas ir tokie krosoveriai kaip „Toyota RAV4“ ar „Volvo XC60“ (trečia pagal populiarumą naudotų automobilių modelis šalyje) puikiai tenkina šį poreikį.
Jei pažvelgsime į bendrą dažniausiai registruojamų modelių sąrašą, neatsižvelgiant į automobilio amžių, vaizdas susidaro numatomas: per 2025 m. pirmąjį pusmetį absoliučiu lyderiu tapo „Volkswagen Golf“ – 2283 registruoti automobiliai, o tai 26 % daugiau nei prieš metus, po jo seka „BMW“ 3-iosios ir 5-osios serijos.
Šie modeliai jau daugelį metų išlieka populiariausi būtent dėl atpažįstamumo, atsarginių dalių prieinamumo ir nuspėjamų išlaikymo išlaidų derinio – savybių, kurias Lietuvos pirkėjas vertina labiau nei madingą išvaizdą.
Skirtingai nei kai kurių kitų Europos šalių rinkose, kur automobilio statusas vaidina pastebimą vaidmenį, Lietuvoje į pirmą vietą išeina racionalumas. Pirkėjas greičiau pasirinks nepastebimą, bet patikimą universalą, nei įspūdingą, bet brangiai aptarnaujamą automobilį – ypač jei kalbama apie kasdienį šeimos automobilį.
Naudoti automobiliai tebėra Lietuvos rinkos pagrindas: jie vidutiniškai 10–15 % pigesni už naujus, o dėl išvystytos transporto priemonės istorijos tikrinimo sistemos pirkimo rizika žymiai sumažėja. Tuo tarpu tarp lengvųjų automobilių Lietuvos keliuose vyrauja senesni nei 10 metų automobiliai – jie sudaro didžiąją šalies automobilių parko dalį.
Pagrindinis naudotų automobilių šaltinis Lietuvos rinkai – Vokietija. Remiantis įvairiais vertinimais, iš šios šalies įvežama nuo 36 % iki 65 % visų importuojamų naudotų automobilių, todėl Lietuva yra viena iš pagrindinių Vokietijos naudotų automobilių rinkos vartotojų regione.
Be Vokietijos, pastebimą importo dalį sudaro Nyderlandai, Belgija ir Prancūzija (apie 15 %), taip pat Skandinavijos šalys (apie 10 %). Likę automobiliai – tai automobiliai iš Lietuvos vidaus rinkos, įskaitant buvusius lizingo automobilius ir pardavimus iš privačių savininkų.
Renkantis naudotą automobilį, Lietuvos pirkėjai atkreipia dėmesį į keletą pagrindinių parametrų: tikrąjį ridos rodmenį ir odometro rodmenų atitikimą techninės priežiūros istorijai, rimtų eismo įvykių pėdsakų nebuvimą, kėbulo būklę korozijos atžvilgiu (ypač svarbu automobiliams, atvežtiems iš Skandinavijos šalių ar pakrantės regionų) bei išsamią techninės priežiūros istoriją.
Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir atsarginių dalių prieinamumui – todėl populiarios vokiškos ir japonų markės tradiciškai lenkia rečiau pasitaikančius prekės ženklus.
Prieš perkant naudotą automobilį svarbu patikrinti jo istoriją per specializuotas paslaugas – tai leidžia sužinoti tikrąjį ridos rodiklį, kilmės šalį, dalyvavimą eismo įvykiuose ir sandorio teisinį teisėtumą. Tai ypač aktualu perkant per privačius skelbimus, kur nėra platintojo garantijų.
Būtent todėl daugelis pirkėjų renkasi skelbimų lentas, kuriose yra daug pasiūlymų ir išsamūs aprašymai: kuo daugiau duomenų apie automobilį pateikiama skelbime – VIN kodas, techninės priežiūros istorija, nuotraukos su pažeidimais, jei tokių yra – tuo didesnis potencialaus pirkėjo pasitikėjimas ir tuo greičiau sudaromas sandoris.

Hibridiniai automobiliai lietuviams tapo patogiu pereinamuoju variantu: jie leidžia žymiai sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį, nereikalaujant prisitaikyti prie įkrovimo infrastruktūros. Susidomėjimo šiuo variklio tipu augimas ypač pastebimas „plug-in“ hibridų segmente: per pirmąjį 2025 m. pusmetį buvo įregistruota 3808 tokių automobilių – 91 % daugiau nei prieš metus, o populiariausia šio segmento markė tapo „Volkswagen“.
Nepaisant įspūdingo augimo, elektromobilių dalis bendrame šalies automobilių parke tebėra nedidelė. 2026 m. balandžio pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota apie 49 300 elektrinių lengvųjų automobilių, o tai sudaro tik apie 2,61 % visų automobilių, nors tai ir yra 55 % daugiau nei prieš metus.
Tokio atotrūkio priežastis paprasta: net ir esant didelei elektromobilių daliai tarp naujų pardavimų (2025 m. pabaigoje jie sudarė 18,1 % visų naujų M1 kategorijos registracijų), bendras šalies automobilių parkas yra toks didelis – beveik 1,8 mln. automobilių – kad atnaujinimas vyksta palaipsniui, metai iš metų.
Dar prieš kelerius metus pagrindinis argumentas prieš elektromobilio įsigijimą Lietuvoje buvo įkrovimo stočių trūkumas. Šiandien situacija radikaliai pasikeitė: 2026 m. pradžioje šalyje veikė daugiau nei 1 800 viešųjų įkrovimo stočių, o pagal kitų operatorių duomenis jų skaičius jau viršija 2 500 įkrovimo taškų.
Didžiausi tinklai – „Ignitis ON“ (daugiau nei 800 taškų) ir „Enefit Volt“ (daugiau nei 400 punktų) – toliau aktyviai plečiasi, įskaitant degalines palei pagrindinius greitkelius, todėl tolimos kelionės elektromobiliu po šalį tapo žymiai patogesnės nei dar prieš kelerius metus.
Dažniausiai elektromobilį pasirenka didžiųjų miestų gyventojai, turintys galimybę įkrauti namuose ar kieme – jiems sutaupymas degalų sąnaudose yra ypač juntamas, nes 100 km kelionė elektros energija, įkraunant namuose, vidutiniškai kainuoja tik 2,55–3,00 eurus, palyginti su kur kas didesnėmis išlaidomis benzinui ar dyzelinui.
Be to, tarp elektromobilių pirkėjų yra įmonių, kurios juos naudoja kaip tarnybines transporto priemones – tai leidžia sumažinti didelio tarnybinių automobilių parko eksploatacijos išlaidas.
Lietuvos pirkėjas retai kada yra pasiruošęs rizikuoti: jis teikia pirmenybę markėms, turinčioms patikrintą reputaciją ir prieinamą serviso tinklą. Būtent todėl „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Škoda“ jau daugelį metų išlieka pardavimų lyderiais – šių markių originalias ir suderinamas atsargines dalis už priimtiną kainą lengva rasti beveik bet kuriame šalies mieste.
Atsižvelgiant į degalų kainą Lietuvoje, variklio ekonomiškumas tampa vienu iš lemiamų veiksnių renkantis automobilį. Tai paaiškina didėjantį susidomėjimą hibridiniais varikliais, kurie leidžia sumažinti degalų išlaidas be radikalių vairavimo įpročių pokyčių.
Lietuviai tradiciškai automobilią vertina ne kaip vienkartinį pirkimą, o kaip turtą, kurį po kelerių metų reikės parduoti arba iškeisti. Todėl renkantis automobilį daugelis iš anksto įvertina jo likvidumą antrinėje rinkoje – kaip lengvai vėliau pavyks paskelbti pardavimo skelbimą ir rasti pirkėją už adekvačią kainą.
Šiuo atžvilgiu pranašumą turi masinės gamybos modeliai, tokie kaip „Volkswagen Golf“, „Passat“ ar „Toyota RAV4“: jų paklausa yra stabili, o tai reiškia, kad perpardavimo procesas vyksta greičiau ir be didelių kainos nuostolių.
Lietuvos klimatas su šaltomis žiemomis, apledėjimu ir temperatūrų svyravimais kelia tam tikrus reikalavimus automobiliui: gera šildymo sistema, patikimas akumuliatorius, kėbulo atsparumas korozijai, kurią sukelia keliuose naudojamos cheminės medžiagos. Krosoveriai su aukštesne važiavimo padėtimi ir, jei įmanoma, visais ratais varomais ratais, geriau susidoroja su žiemos sąlygomis nei žemi sportiniai sedanais – tai dar vienas argumentas, patvirtinantis jų augančią populiarumą.
Pradedantieji vairuotojai dažniau renkasi kompaktiškus ir nebrangius prižiūrėti automobilius – nedidelius hečbekus arba naudotus biudžetinius sedanus. Šiai grupei labai svarbi ne tik pačios mašinos kaina, bet ir draudimo kaina, kuri pradedantiesiems vairuotojams tradiciškai yra didesnė.
Šeimos su vaikais orientuojasi į erdvumą, saugumą ir patikimumą – čia patenka universalai, minivenai ir vidutinio dydžio krosoveriai. Papildomas privalumas – vaikų saugos sistemos ir pakankamai vietos vežimėliams, sporto reikmenims bei kasdieniams daiktams.
Verslui svarbiausia yra eksploatacijos ekonomiškumas: degalų sąnaudos, techninės priežiūros išlaidos ir galimybė automobilį įregistruoti įmonės vardu, pasinaudojant mokesčių lengvatomis. Būtent juridiniai asmenys, palyginti su fiziniais asmenimis, aktyviau domisi korporacinės klasės elektromobiliais ir hibridais, nes tokios investicijos greičiau atsipirks važiuojant didelius atstumus.
Atskira pirkėjų kategorija orientuojasi į statusą ir charakteristikas, o ne tik į praktiškumą – jiems svarbios tokios markės kaip „BMW“, „Audi“, „Mercedes-Benz“, o pastaraisiais metais – ir pirmieji prabangūs elektromobiliai. Čia dažnai lemiamą vaidmenį atlieka dinamika, salono apdailos kokybė ir prekės ženklo reputacija.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, hibridiniai automobiliai toliau stiprins savo pozicijas kaip patogiausias pereinamasis variantas tarp vidaus degimo variklių ir visiškai elektrinių transporto priemonių. Tai ypač pasakytina apie įkraunamus hibridus, kurių paklausa jau dabar auga sparčiau nei bet kokio kito tipo variklių.
Atsižvelgiant į aktyvų įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir valstybės tikslą pasiekti, kad elektromobilių dalis tarp naujų pirkimų pasiektų reikšmingus rodiklius, galima tikėtis tolesnio elektromobilių skaičiaus augimo Lietuvos keliuose – nors ir laipsniško, atsižvelgiant į jau esamo automobilių parko dydį.
Kinijos automobilių prekių ženklai – vienas iš dinamiškiausių rinkos segmentų. Tokie prekių ženklai kaip „Geely“, „MG“ ir „BYD“ jau yra atstovaujami oficialių platintojų didžiausiuose Lietuvos miestuose, o jų dalis tarp naujų automobilių registracijų toliau auga dėl patrauklaus kainos, įrangos ir ilgalaikės garantijos santykio – kai kurių modelių atveju akumuliatoriui suteikiama garantija galioja iki 8 metų arba 200 000 km.
Palaipsniui keičiasi ir pati automobilių nuosavybės filosofija: vis daugiau lietuvių automobilį vertina ne kaip dešimtmečiams skirtą statuso simbolį, o kaip praktišką įrankį, kurį galima ir reikia atnaujinti, kai atsiranda palankesnių ar ekonomiškesnių variantų. Tai dar labiau skatina ir taip jau aktyvią antrinę rinką, kurioje skelbimai apie automobilių pardavimą ir pirkimą pasirodo beveik kasdien.
Prieš pradedant nagrinėti konkrečius modelius, verta sąžiningai atsakyti į keletą klausimų: kiek žmonių reguliariai važinės automobiliu, kokius atstumus teks įveikti, ar reikalingas didelis bagažinis ir kiek svarbus ekonomiškumas. Tai iš karto susiaurins tinkamų variantų ratą ir apsaugos nuo impulsyvaus automobilio pirkimo, kuris neatitiks jūsų poreikių dėl dydžio ar paskirties.
Pats automobilio kaina – tik dalis išlaidų. Svarbu iš anksto įvertinti draudimą, mokesčius, degalų sąnaudas, planinės techninės priežiūros išlaidas ir galimas remonto išlaidas, atsižvelgiant į automobilio amžių ir markę. Kartais iš pirmo žvilgsnio pigesnis automobilis galiausiai kainuoja brangiau dėl didelių techninės priežiūros išlaidų.
Nesvarbu, ar automobilį perkate iš platintojo, ar pagal privatų skelbimą, verta:
Graži automobilio išvaizda nėra jo patikimumo ir ekonomiškos priežiūros garantija. Kur kas svarbiau remtis tikrais savininkų atsiliepimais, statistika apie tipiškus konkrečios modelio gedimus ir atsarginių dalių prieinamumu Lietuvoje.
Norint iš karto palyginti kelis variantus ir neapsirikti renkantis, patogu naudotis skelbimų lentą – ten galima filtruoti pasiūlymus pagal markę, pagaminimo metus, ridos ir kainos atitinkamoje transporto priemonių kategorijoje, o įsigijus naują automobilį – patalpinti skelbimą apie senojo pardavimą ir nešvaistyti laiko savarankiškai ieškant pirkėjo.
Lietuvos automobilių rinka šiuo metu yra įdomiame etape: įprasti lyderiai, tokie kaip „Volkswagen“, „Toyota“ ir „BMW“, išlaiko pirkėjų pasitikėjimą, o hibridai, elektromobiliai ir kinų gamintojų markės palaipsniui keičia įprastą padėtį. Susiorientuoti šiame gausume ir rasti tinkamą variantą – ar tai būtų naujas automobilis, patikimas naudotas automobilis, ar pirkėjas savo senajam automobiliui – paprasčiausia per skelbimų lentą skelb24.lt, kurioje surinkti aktualūs pasiūlymai visose transporto priemonių kategorijose.
Komentarai