Kaip pasirengti karinei grėsmei Lietuvoje: gidas ir sąrašas

Kritinėje situacijoje didžiausi žmogaus priešai – panika ir informacijos stoka. Lietuvos pilietinė sauga remiasi 72 valandų principu: kiekvienas gyventojas turi gebėti savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeima pirmąsias tris paras, kol valstybės tarnybos organizuoja masto pagalbą ir padarinių šalinimą.

Pasirengimas iš anksto – tai ne panika, o atsakomybė už save ir savo artimuosius.

1. Įvadas

Kokios ekstremaliosios situacijos gali kilti

Kilus kariniams veiksmams ar stambiems kariniams incidentams, galimi:

• Oro ir raketų smūgiai, bepiločių orlaivių atakos;
• Artilerijos apšaudymai;
• Dalis ar ilgalaikis elektros, vandens, dujų ir ryšio tiekimo nutrūkimas;
• Kibernetinės atakos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą;
• Būtinybė skubiai evakuotis arba rasti laikiną priedangą.

Kodėl svarbu pasirengti iš anksto

Pirmosiomis ekstremaliosios situacijos minutėmis ir valandomis parduotuvės, vaistinės ir bankomatai gali nustoti veikti dėl didelio žmonių srauto arba elektros tiekimo sutrikimų. Keliai gali būti užblokuoti, o gelbėjimo tarnybos pirmiausia šalins didelių avarijų padarinius. Jūsų pasirengimo lygis lemia šeimos saugumą šiuo kritiniu laikotarpiu.

Ką daryti pirmosiomis minutėmis gavus įspėjimą

1. Nepanikuokite. Giliai įkvėpkite ir veikite pagal iš anksto paruoštą planą.
2. Įvertinkite situaciją. Jei skamba oro pavojaus sirena – nedelsdami ieškokite priedangos.
3. Paimkite paruoštą išvykimo krepšį ir dokumentus.
4. Įjunkite nacionalinį radiją arba televiziją (LRT), kad gautumėte oficialius nurodymus.

2. Kur slėptis Lietuvoje

Lietuvos priedangų sistema statinius skirsto į kelias kategorijas. Svarbu suprasti skirtumą tarp jų.

Kas yra Priedanga ir Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS)

• Priedanga: Skirta trumpalaikei apsaugai (nuo kelių valandų iki paros) nuo netiesioginių naikinamųjų veiksnių: skeveldrų, smūgio bangos, krentančių pastato nuolaužų, antrinių pažeidimų. Tai gali būti požeminės perėjos, rūsiai, cokoliniai aukštai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
• Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS): Skirti laikinai prisiglausti evakuotiems gyventojams. Tai mokyklos, sporto arenos, kultūros centrai. Čia organizuojamas maitinimas, medicininė pagalba ir aprūpinimas, tačiau jie nėra apsaugoti bunkeriai nuo tiesioginio bombų ar raketų pataikymo.

Kur ieškoti artimiausios priedangos

• Visi oficialiai registruoti priedangų ir KAS objektai paženklinti specialiais ženklais:
  • Priedanga: mėlynas trikampis oranžiniame kvadrate (arba teksto lentelė Priedanga).
  • KAS: mėlynas lygiašonis trikampis oranžiniame fone.
• Priedangų žemėlapis prieinamas oficialiame portale lt72.lt, taip pat jūsų savivaldybės svetainėje.

Kaip iš anksto pasirinkti 2–3 saugias vietas

• Šalia namų: Numatykite savo namo rūsį, požeminę aikštelę arba artimiausią požeminę perėją.
• Šalia darbo / mokymosi vietos: Išnagrinėkite pastato planą ir suraskite vidines patalpas be langų apatiniuose aukštuose.
• Kelyje: Atkreipkite dėmesį į Priedanga ženklus ant pastatų savo kasdieniuose maršrutuose.

Ką daryti, jei priedangos pasiekti neįmanoma

Jei signalas užklupo namuose, o iki požeminės priedangos neįmanoma nueiti per 2–3 minutes:

• Nusileiskite į apatinį aukštą (bet ne į patį viršutinį ir ne į palėpę).
• Naudokite „dviejų sienų“ taisyklę: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi kapitalinės sienos (vonia, koridorius, tamsus kambarys).
• Laikykitės kuo toliau nuo langų, durų ir išorinių sienų.

3. Kaip elgtis skambant oro pavojaus signalui

Kaip atpažinti oficialų signalą

1. Garso sirenos: Kaukiančio garso signalas, trunkantis 3 minutes (signalas „Oro pavojus“).
2. LT-Alert: Pranešimas į mobilųjį telefoną su garsiu signalu (net jei telefone įjungtas tylusis režimas).
3. Radijas ir TV: Transliacijos nutraukimas LRT kanaluose su gelbėjimo tarnybų pranešimu.

Veiksmų eiga

1. Užsukite dujas, vandenį, išjunkite elektros prietaisus ir užgesinkite ugnį (jei esate namuose).
2. Paimkite išvykimo krepšį, apsirenkite pagal orą.
3. Eikite į artimiausią priedangą arba saugią patalpą pastate.
4. Įjunkite LRT radijo imtuve (arba telefone, jei yra ryšys) ir laukite tolesnių nurodymų.

Kur būti pastato viduje

• Venkite patalpų su daug stiklo (balkonų, kambarių su dideliais langais).
• Geriausia vieta: vidinis koridorius, vonios kambarys, laiptinė (monolitiniuose / mūriniuose namuose).
• Atsigulkite ant grindų šalia laikančiosios sienos, uždenkite galvą rankomis.

Ką daryti gatvėje, automobilyje ar viešajame transporte

• Gatvėje: Nedelsdami gulkitės ant žemės į įdubą (griovį, už bortelio), uždenkite galvą rankomis ir šiek tiek prasižiokite (kad apsaugotumėte būgnelius nuo kontuzijos).
• Automobilyje / autobuse: Nedelsdami sustabdykite transporto priemonę šalikelėje (neblokuodami kelio specialiajam transportui), išlipkite ir pasislėpkite artimiausiame pastate, rūsyje arba reljefo įduboje. Automobilis nesaugo nuo skeveldrų ir lengvai užsidega.

Kada galima palikti priedangą

Palikti priedangą galima tik nuskambėjus oficialiam signalui („Pavojaus pabaiga“) per radiją / TV / LT-Alert, arba jei pati priedanga pažeista ir kilo sugriuvimo ar gaisro pavojus.

4. Ką daryti sprogimo metu ir po jo

Apsauga nuo skeveldrų ir smūgio bangos

• Jei netoliese įvyko sprogimas – nedelsdami gulkitės ant pilvo, veidą įremkite į alkūnes, galvą uždenkite rankomis, burną laikykite šiek tiek prasižioję.
• Nestokite iš karto po pirmojo sprogimo: po jo gali sekti pakartotiniai smūgiai arba krentančios skeveldros.

Pažeistas pastatas

• Jei pastatas pažeistas, įvertinkite konstrukcijos stabilumą.
• Saugokitės atvirų elektros laidų, dujų nuotėkio, pažeistų vandentiekio vamzdžių.
• Evakuokitės atsargiai, nesinaudokite liftu.

Gaisras, dūmai ir griūtys

• Kilus dūmams: Kvėpuokite per drėgną audinį, judėkite pasilenkę arba keturpėsti (apačioje mažiau toksiškų dūmų).
• Patekus po griuvėsiais: Nepanikuokite. Taupykite deguonį. Periodiškai duokite garso signalus (belskite į metalinius vamzdžius ar radiatorius, kad jus išgirstų gelbėtojai). Skambinkite arba siųskite SMS numeriu 112, jei yra ryšys.

Kodėl negalima artintis prie sprogimo vietos

• Didelė nesprogiusių šaudmenų detonacijos arba pakartotinio smūgio rizika.
• Galimas matomų ar nematomų toksiškų dujų bei pavojingų cheminių medžiagų buvimas.
• Jokiu būdu nelieskite nežinomų daiktų, dronų, raketų ar šaudmenų nuolaužų.

Kada skambinti 112

Skambinkite skubios pagalbos numeriu 112, jei yra nukentėjusiųjų, griūtys, gaisras arba tiesioginė grėsmė gyvybei, ir esate saugioje vietoje skambučiui atlikti.

5. Išvykimo krepšys 72 valandoms (Pavojaus krepšys)

Kiekvienas šeimos narys turi turėti paruoštą 30–50 litrų tūrio kuprinę, kurią lengva nešti.

Krepšio turinys:

• Vanduo ir maistas:
  • Ne mažiau kaip 3 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui (nesudužančioje taroje).
  • Kaloringas maistas, turintis ilgą galiojimo laiką: konservai, energiniai batunėliai, riešutai, džiovinti vaisiai, džiūvėsiai, sublimuotas maistas.
  • Konservų atidarytuvas, turistinis metalinis puodelis / dubenėlis.
• Vaistinėlė ir vaistai:
  • Receptiniai vaistai, kuriuos vartojate reguliariai (bent 1–2 savaičių atsarga).
  • Vaistai nuo skausmo, karščiavimo, virškinimo sutrikimų, alergijos.
  • Kraujavimo stabdymo turniketas, tvarsčiai, sterilios servetėlės, pleistrai, dezinfekcinis skystis, žirklės.
• Dokumentai ir pinigai:
  • Pasas / ATK, vaikų gimimo liudijimai, turto dokumentai, medicininiai dokumentai (sandariame plastikiniame maišelyje).
  • Dokumentų kopijos atmintuke (USB).
  • Grynieji pinigai smulkiomis kupiūromis (eurai).
• Ryšio ir apšvietimo priemonės:
  • Žibintuvėlis (geriausia uždedamas ant galvos) ir atsarginės baterijos.
  • Išorinė baterija (Powerbank) 10 000–20 000 mAh.
  • Nešiojamasis FM/AM radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis.
  • Atsarginis paprastas mygtukinis mobilusis telefonas.
• Rūbai ir higiena:
  • Patogūs, tvirti drabužiai ir avalynė pagal sezoną (terminiai apatiniai, neprapučiama ir nevandeniui atspari striukė).
  • Apatiniai rūbai ir kojinės (2–3 poros).
  • Apsiaustas nuo lietaus, termoizoliacinė antklodė (folinė).
  • Drėgnosios ir sausosios servetėlės, dezinfekcinis skystis, tualetinis popierius, asmeninės higienos priemonės.
• Specialūs poreikiai:
  • Vaikams: kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnosios servetėlės, mėgstamas nedidelis žaislas.
  • Senjorams: atsarginiai akiniai, kraujospūdžio matuoklis, specifiniai vaistai.
  • Gyvūnams: sausas maistas, vandens atsarga, pavadėlis, antsnukis, transportavimo dėžė, veterinarijos pasas.

6. Atsargos namuose

Jei slėpsitės namuose, atsargų turi pakakti bent 3–7 dienoms.

• Geriamasis vanduo: Po 3 litrus dienai vienam asmeniui gerti ir maistui ruošti + 2 litrai dienai higienai.
• Maistas: Kruopos, makaronai, mėsos ir žuvies konservai, greitai paruošiamos sriubos, aliejus, druska, cukrus, arbata / kava.
• Alternatyvūs šilumos ir šviesos šaltiniai:
  • Turistinė dujinė viryklė ir jos balionėliai (maistui pašildyti).
  • Žvakės, LED lempos su baterijomis, stovyklavimo žibintai.
  • Degtukai, žiebtuvėliai sandarioje pakuotėje.
• Higiena ir sanitarija: Tvirti šiukšlių maišai, drėgnosios servetėlės, dezinfekcinės priemonės, turistinis tualetas arba kibiras su dangčiu ir kraiku.

7. Ryšys ir informacija

Kur gauti oficialią informaciją Lietuvoje

• LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija): Pagrindinis transliuotojas ekstremaliųjų situacijų metu. Nustatykite FM imtuvus į LRT Radijo dažnį.
• Portalas lt72.lt: Oficialus pilietinės saugos resursas.
• Oficialios paskyros:
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
  • Krašto apsaugos ministerija (KAM).
  • Lietuvos policija ir Vyriausybė.

Mobiliojo telefono nustatymai

Įsitikinkite, kad jūsų išmaniajame telefone įjungta perspėjimo pranešimų gavimo funkcija (Cell Broadcast / Perspėjimo pranešimai).

• Android / iOS: „Nustatymai“ → „Ekstremalieji įspėjimai“ (Emergency Alerts) → įjungti visus punktus.

Informacinė higiena

• Nenutraukite ir neplatinkite karinės technikos judėjimo, raketų pataikymo vietų ar oro gynybos darbo nuotraukų bei vaizdo įrašų.
• Netikėkite paskalomis socialiniuose tinkluose. Tikrinkite informaciją tik oficialiuose LRT ir valstybės institucijų kanaluose.

Ką daryti nutrūkus ryšiui

• Klausykitės LRT Radijo per nešiojamąjį imtuvą su baterijomis.
• Iš anksto susitarkite su artimaisiais dėl susitikimo vietos, jei ryšys visiškai dingtų.

8. Evakuacija

Kada reikia evakuotis

Evakuacija vykdoma tik gavus tiesioginį valdžios institucijų nurodymą arba jei esamoje vietoje kyla tiesioginė grėsmė gyvybei (gaisras, pastato sugriovimas, cheminis ar radiacinis užterštumas).

Kaip iš anksto paruošti maršrutą

• Žinokite pagrindinius išvažiavimus iš savo miesto.
• Turėkite popierinius Lietuvos ir savo regiono žemėlapius (GPS signalas gali būti blokuojamas arba išjungtas).
• Numatykite alternatyvius šalutinius kelius, jei pagrindiniuose magistraliniuose keliuose susidarytų spūstys.

Automobilio paruošimas evakuacijai

• Degalų bakas visada turi būti užpildyty bent iki pusės.
• Automobilyje turi būti: buksyravimo trosas, avarinis ženklas, pirmosios pagalbos vaistinėlė, gesintuvas, kompresorius, atsarginis ratas, kastuvas.

9. Praktinis kontrolinis sąrašas (Check-list)

Padaryti šiandien:

• [ ] Patikrinti perspėjimo pranešimų nustatymus telefone.
• [ ] Atsisiųsti arba išsaugoti savo miesto / rajono žemėlapį be interneto ryšio.
• [ ] Surasti artimiausius pastatus su ženklu Priedanga šalia namų ir darbo.
• [ ] Susitarti su šeima dėl vieningo veiksmų plano ir susitikimo vietos.

Paruošti per savaitę:

• [ ] Surinkti bazinį išvykimo krepšį kiekvienam šeimos nariui.
• [ ] Padaryti svarbiausių dokumentų kopijas ir įkelti jas į atmintuką (USB) arba saugią debesiją.
• [ ] Paruošti vandens ir maisto atsargas namuose 3–7 dienoms.
• [ ] Įsigyti nešiojamąjį radijo imtuvą su baterijomis ir išorinę bateriją (Powerbank).

Tikrinti kas 6 mėnesius:

• [ ] Patikrinti maisto ir vaistų galiojimo terminus krepšyje ir atsargose.
• [ ] Atnaujinti vandens atsargas.
• [ ] Patikrinti išorinių baterijų įkrovos lygį.
• [ ] Atnaujinti drabužius krepšyje pagal sezoną.

Naudingi oficialūs Lietuvos resursai:

• lt72.lt – Ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtas portalas (Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė).
• vpgt.lrv.lt – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
• lrt.lt – Nacionalinis transliuotojas (naujienos, radijo transliacija).
• 112 – Bendrasis pagalbos telefonas.