Gyvūnų vakcinacija Lietuvoje: kas yra privaloma

Gyvūnų vakcinacija Lietuvoje nėra tik ligų prevencijos klausimas. Kai kuriems gyvūnams tam tikros vakcinacijos yra privalomos ir teisiškai privalomos, o be jų gali kilti problemų parduodant, perkeliant gyvūną ar keliaujant į užsienį.

Tuo pačiu metu plačiai paplitusi nuomonė, kad kiekvienas šuo ar katė turi būti kasmet paskiepytas nuo visų pagrindinių infekcijų, nevisiškai atitinka galiojančias taisykles. Pareiga priklauso nuo ligos, gyvūno tipo ir konkrečios situacijos.

Kokios vakcinacijos yra privalomos Lietuvoje

Pagrindinis privalomas reikalavimas susijęs su vakcinacija nuo pasiutligės.

Pagal dabartinę procedūrą, šunų, kačių ir šeškų, vyresnių nei 12 savaičių, savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai būtų paskiepyti nuo pasiutligės. Tuo pačiu metu gyvūnas turi būti identifikuotas mikroschema, o pirmoji vakcinacija negali būti atlikta iki mikroschemos suskaldymo datos.

Taigi, vidutiniam šuns ar katės savininkui Lietuvoje pagrindinė pareiga atrodo taip:

• Pirma: gyvūnas turi būti identifikuotas mikroschema;
• antra vieta: sulaukus 12 savaičių, jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės;
• Trečioje vietoje: vėlesnės vakcinacijos turi būti atliekamos pagal konkrečios vakcinos galiojimo laikotarpį.

Kodėl pasiutligė

Pasiutligė kelia ypatingą pavojų ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Pasirodžius klinikiniams požymiams, liga beveik visada baigiasi mirtimi.

Lietuva gavo pasiutligės neturinčios šalies statusą, tačiau tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyko. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir toliau pabrėžia būtinybę skiepyti augintinius. Skiepijimas taip pat išlieka svarbus dėl infekcijos įvežimo iš kitų šalių rizikos.

Ar būtina kasmet skiepyti šunį?

Nebūtinai kasmet.

Tai vienas dažniausių klausimų iš augintinių savininkų. Įstatymas nenustato visuotinės taisyklės "viena vakcinacija per metus". Pakartotinės vakcinacijos dažnumą lemia konkrečios veterinarinės vakcinos instrukcijos.

Kai kurios vakcinos suteikia apsaugą ilgesniam laikotarpiui. VMVT nurodo, kad yra vaistų, kuriems gamintojas, atlikęs tinkamus tyrimus, nustato iki trejų metų imuniteto laikotarpį.

Todėl kitos vakcinacijos data priklauso ne tik nuo šuns ar katės amžiaus, bet ir nuo anksčiau naudoto vaisto.

Svarbu pasitikrinti veterinariniame pase

Savininkas turėtų atkreipti dėmesį į:

• paskutinės vakcinacijos datą;
• naudojamos vakcinos pavadinimą;
• galiojimo laikotarpį;
• kito pakartotinio skiepijimo datą;
• Veterinaro ženklas.

Jei ankstesnė vakcina vis dar galioja, kita vakcina atliekama per veterinaro nustatytą laikotarpį.

Kokios vakcinacijos šunims ir katėms nėra privalomos

Be pasiutligės, yra vakcinų nuo daugelio infekcinių ligų.

Šunims veterinaras gali rekomenduoti skiepyti nuo ligų, tokių kaip:

• plėšrūnų maras;
• parvoviruso enteritas;
• infekcinis hepatitas;
• leptospirozė;
• kai kurios kitos infekcijos, priklausomai nuo gyvūno gyvenimo būdo.

Katėms vakcinos naudojamos nuo įprastų virusinių ir infekcinių ligų, įskaitant panleukopeniją, herpesvirusą ir kaliciviruso infekcijas.

Tačiau tokių vakcinų buvimas veterinarijos praktikoje nereiškia, kad jos visos yra privalomos pagal Lietuvos įstatymus.

Gyvūnams, jautriems pasiutligei, išskyrus šunis, kates ir šeškus, dabartinės taisyklės aiškiai numato, kad nėra privalomos pasiutligės vakcinacijos, jei nėra užsikrėtimo rizikos – sprendimą priima savininkas.

Kodėl jūsų veterinaras vis dar gali rekomenduoti papildomas vakcinas

Čia teisinis reikalavimas ir veterinarinė profilaktika yra du skirtingi dalykai.

Gydytojas vertina:

• gyvūno amžių;
• sveikatos būklę;
• kontaktą su kitais gyvūnais;
• apsilankymus parodose, viešbučiuose ir gyvūnų erdvėse;
• kelionės;
• apgyvendinimą bute ar privačiame name;
• galimybę susidurti su laukiniais gyvūnais;
• specifinių infekcijų paplitimą.

Pavyzdžiui, šuo, kuris reguliariai lankosi masinio pasivaikščiojimo vietose ir susiduria su daugybe kitų šunų, turi visiškai kitokį užkrečiamumo rizikos lygį nei gyvūnas, kuris praktiškai neišeina iš buto.

Todėl teisinės prievolės gauti tam tikrą vakciną nebuvimas nereiškia, kad veterinarinė profilaktika nėra būtina.

Gyvūnų vakcinacija pardavimo ar perdavimo metu

Vakcinacijos klausimas tampa ypač svarbus, jei gyvūnas parduodamas arba perduodamas kitam savininkui.

Lietuvoje šunims, katėms ir šeškams taikomi identifikavimo ir registracijos reikalavimai. Parduodant internetu, būtina nurodyti gyvūno mikroschemą ir pasiutligės vakcinacijos datą. Gyvūnai, vyresni nei 12 savaičių, turi būti paskiepyti nuo pasiutligės.

Tai ypač svarbu žmonėms, kurie skelbia skelbimus apie gyvūnų pardavimą ar perdavimą.

Prieš skelbiant skelbimą, verta pasitikrinti:

• ar gyvūnas turi mikroschemą;
• ar jis registruotas atitinkamame registre;
• ar yra galiojanti pasiutligės vakcina;
• ar skiepijimo duomenys yra įtraukti į gyvūno dokumentus.

Taigi, vakcinacija nėra tik medicininė procedūra, bet ir dalis reikalavimų, kuriuos reikia įvertinti teisėtai perduodant gyvūną naujam savininkui.

Ką reikia norint keliauti su gyvūnu į užsienį

Kelionėms taisyklės tampa griežtesnės.

Keliaujant su šunimi, kate ar šešku į kitą ES šalį, gyvūnas turi būti identifikuotas mikroschema ir turėti galiojančią pasiutligės vakciną. Kelionėms tarp ES šalių taip pat reikalingas galiojantis Europos gyvūnų pasas.

Kada galima eiti po vakcinacijos

Jūsų augintinis turi būti bent 12 savaičių amžiaus, kad gautų pirmąją pasiutligės vakcinaciją, ir turi būti per nustatytą laikotarpį prieš kelionę.

Po pirminės vakcinacijos turi praeiti bent 21 diena, kad vakcina būtų laikoma tinkama kelionei. Vėlesniam stiprinamajam skiepui šis laukimo laikotarpis nereikalingas, jei ankstesnė vakcina vis dar galiojo.

Todėl gyvūno skiepijimas tiesiog prieš pat kelionę yra bloga idėja. Jei tai pirmoji vakcinacija, kelionę teks atidėti bent jau būtinam laukimo laikotarpiui.

Jei kelionė vyksta už ES ribų

Įvažiuojant į ES iš kai kurių trečiųjų šalių, gali prireikti papildomų procedūrų.

Priklausomai nuo gyvūno kilmės šalies, jums gali reikėti:

• skiepijimąsi nuo pasiutligės;
• mikroschema;
• veterinarijos pažymėjimas;
• Europos pasas nustatytais atvejais;
• pasiutligės antikūnų testas;
• papildomas veterinarines procedūras.

Kai kuriose šalyse antikūnų prieš pasiutligę titro tyrimas tampa privalomas.

Todėl prieš keliaujant už ES ribų geriau iš anksto pasitikrinti kelionės šalies ir šalies, iš kurios gyvūnas grįžta, reikalavimus.

Ką daryti šuns ar katės savininkui

Jei gyvūnas gyvena Lietuvoje nuolat, savininkui nereikia savarankiškai suprasti visų esamų vakcinų.

Praktinis algoritmas yra gana paprastas:

• Pirmiausia: įsitikinkite, kad gyvūnas yra identifikuotas ir užregistruotas.
• Antra vieta: patikrinkite galiojančios pasiutligės vakcinos prieinamumą;
• Trečioje vietoje: veterinariniame pase patikrinkite kitos vakcinacijos datą;
• Ketvirtoje vietoje: aptarti papildomas vakcinacijas su veterinaru, atsižvelgiant į gyvūno amžių ir gyvenimo būdą;
• Penkta vieta: jei ketinate keliauti, iš anksto pasitikrinkite tarptautinius reikalavimus.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pasiutligės vakcinacijos trukmei. Jei ankstesnė vakcina jau pasibaigusi, kita kelionės vakcina gali būti laikoma pagrindine vakcina, o tada vėl bus taikomas 21 dienos laukimo laikotarpis.

Svarbiausia – kas yra privaloma ir kas rekomenduojama

Paprastai tariant, situacija Lietuvoje yra tokia.

Būtinai pasirūpinkite:

• šunų, kačių ir šeškų, vyresnių nei 12 savaičių, vakcinacija nuo pasiutligės;
• laikymasis nustatyto pakartotinio skiepijimo termino;
• Kelionėms – atitikimas papildomiems kelionės šalies reikalavimams.

Tai nėra universali teisinė prievolė visiems gyvūnams:

• kasmetinė vakcinacija nuo visų esamų infekcijų;
• privaloma kiekvieno šuns ar katės vakcinacija nuo visų dažniausių ligų;
• Kitų pasiutligei jautrių gyvūnų vakcinacija, jei nėra užsikrėtimo rizikos.

Tuo pačiu metu veterinaras gali rekomenduoti papildomas vakcinas, atsižvelgdamas į konkrečią gyvūno riziką. Todėl klausimas "kokių vakcinų reikia mano šuniui ar katei" geriau sprendžiamas ne tik pagal kalendorių, bet ir kartu su veterinaru.